Slaugos pagrindai ir klinikinė praktika: pasiruošimo paketas

Arterinio kraujo dujų interpretavimas

Normos ribos

pH 7,35–7,45, PaCO₂ 35–45 mmHg (4,7–6,0 kPa), HCO₃⁻ 22–26 mmol/L

ROME

Kvėpavimo: PaCO₂ priešinga pH krypčiai; Metabolinė: HCO₃⁻ ta pati kryptis kaip pH

Winterso formulė

PaCO₂ = 1,5·HCO₃⁻ + 8 ± 2

Metabolinė alkalozė

PaCO₂ ≈ 0,7·HCO₃⁻ + 21

Anijonų tarpas

AG = Na⁺ − (Cl⁻ + HCO₃⁻) ≈ 8–12

Pagal albuminą pataisytas tarpas

AG + 2,5·(4,0 − alb g/dL) = AG + 0,25·(40 − alb g/L)

Delta santykis

(AG − 12)/(24 − HCO₃⁻)

P/F santykis

PaO₂/FiO₂

Alveolių dujų lygtis

PAO₂ = FiO₂·(760 − 47) − PaCO₂/0,8

Serumo osmoliališkumas

2·Na⁺ + glucose + urea (2·Na⁺ + glucose/18 + BUN/2,8)

Metodas

1. Perskaitykite pH: mažiau nei 7,35 yra acidozė, daugiau nei 7,45 – alkalozė.
2. Raskite reikšmę, kuri tai paaiškina: PaCO₂, kintanti priešinga pH kryptimi, rodo kvėpavimo sutrikimą, o HCO₃⁻, kintantis kartu su pH, – metabolinį.
3. Pažiūrėkite į kitą reikšmę: normali reiškia nekompensuotą sutrikimą, nenormali kompensuojančia kryptimi – dalinę kompensaciją, o normalus pH su abiem nenormaliomis reikšmėmis – visišką kompensaciją.
4. Esant metabolinei acidozei, palyginkite PaCO₂ su Winterso formule 1,5·HCO₃⁻ + 8 ± 2 ir apskaičiuokite anijonų tarpą Na⁺ − (Cl⁻ + HCO₃⁻).
5. Padidėjusį anijonų tarpą patikrinkite delta santykiu, o kai albumino mažai – pataisytu tarpu.

Klinikinio vertinimo skalės

Glazgo komos skalė

GCS = E (1–4) + V (1–5) + M (1–6) = 3–15

APGAR

5 požymiai × 0–2 = 0–10; 7–10 nuramina, 4–6 vidutiniškai nenormalu, 0–3 žema

Braden skalė

5 × (1–4) + 1 × (1–3) = 6–23; ≤ 18 rizika

Morse griuvimų skalė

griuvimai 25, diagnozė 15, priemonė 15/30, IV 20, eisena 10/20, psichikos būklė 15

NEWS2 rizika

0–4 maža; pavienis 3 maža–vidutinė; 5–6 vidutinė; ≥ 7 didelė

Vidutinis arterinis spaudimas

MAP = (SBP + 2·DBP)/3 = DBP + PP/3

Pulsinis spaudimas ir šoko indeksas

PP = SBP − DBP, SI = HR/SBP

Kūno masės indeksas

BMI = kg/m² = 703·lb/in²

Metodas

1. Raskite klausime naudojamą vertinimo lentelę ir jos ribas (GCS 3–15, Apgar 0–10, Braden 6–23, Morse 0–125).
2. Įvertinkite kiekvieną punktą atskirai, suderindami aprašymą su jo lygiu.
3. Sudėkite punktų balus ir patikrinkite, ar suma patenka į intervalą.
4. Taikykite ribas: NEWS2 atveju taip pat ieškokite bet kurio vieno rodiklio, įvertinto 3.
5. Išvestinėms vertėms naudokite MAP = (SKS + 2·DKS)/3, PP = SKS − DKS, SI = pulsas/SKS ir KMI = kg/m².

Enterinės ir parenterinės mitybos skaičiavimai

Paros tūris

mL = kcal / (kcal/mL)

Nuolatinis maitinimas

mL/h = paros tūris / maitinimo valandos

Bolusinis maitinimas

mL vienam maitinimui = paros tūris / maitinimų skaičius

Suteikta energija ir baltymai

kcal = mL × kcal/mL; g = L × g/L

Laisvas vanduo

mL = mišinio tūris × vandens dalis

Idealusis kūno svoris (Devine)

vyrai 50 + 2,3 × (in − 60); moterys 45,5 + 2,3 × (in − 60); 1 in = 2,54 cm

Kūno masės indeksas

BMI = kg/m²

Parenterinė mityba

dekstrozė 3,4 kcal/g, aminorūgštys 4 kcal/g, lipidai 20 % 2,0 kcal/mL, 10 % 1,1 kcal/mL

Azotas

g N = g baltymų / 6,25

Gliukozės infuzijos greitis

GIR = mg/(kg·min) = % × mL/h / (6 × kg)

Metodas

1. Užsirašykite, ko klausiama: pompos greičio, tūrio, kilokalorijų, baltymų ar vandens gramų.
2. Energiją paverskite tūriu pagal mL = kcal/(kcal/mL), o tūrį baltymais pagal litrai × g/L.
3. Greičiui dalykite iš valandų, kiek mišinys iš tikrųjų teka, o bolusui – iš maitinimų skaičiaus.
4. Poreikiams kcal/kg ar g/kg dauginkite iš taisyklėje nurodyto svorio; idealų kūno svorį rasite pagal Devine: 50 arba 45,5 + 2,3 × (coliai − 60).
5. Parenterinei mitybai gramus raskite kaip % × mL/100, tada naudokite 3,4 kcal/g dekstrozei, 4 kcal/g aminorūgštims ir nurodytą kcal/mL lipidams.

EKG ritmo juostos analizė

Popierius (25 mm/s, 10 mm/mV)

1 mažas langelis = 0,04 s, 1 didelis langelis = 0,20 s, 10 mm = 1 mV

Pulsas, reguliarus ritmas

300 ÷ dideli langeliai = 1500 ÷ maži langeliai = 60 ÷ RR (s)

Pulsas, nereguliarus ritmas

QRS kompleksai per 6 s × 10

Normalus PR intervalas

0,12–0,20 s

Normali QRS trukmė

< 0.12 s

QTc (Bazett)

QT/√RR

QTc (Fridericia)

QT/∛RR

QTc (Framingham)

QT + 154·(1 − RR)

Sinusiniai dažniai

bradikardija < 60, norma 60–100, tachikardija > 100 /min.

Pakaitinio ritmo dažniai

jungtinis 40–60, skilvelinis 20–40 /min.

Greiti ritmai

SVT 150–250 /min. (siauras), VT > 100 /min. (platus)

Metodas

1. Dažnis: reguliariam ritmui 300 dalykite iš didelių langelių arba 1500 iš mažų langelių tarp dviejų R dantelių; nereguliariam ritmui suskaičiuokite QRS kompleksus per 6 sekundes ir padauginkite iš 10.
2. Ritmas: palyginkite R–R intervalus. Vienodi – reguliarus; pasikartojantis dėsningumas – dėsningai nereguliarus; jokio dėsningumo – visiškai nereguliarus.
3. P dantelis: ar II derivacijoje prieš kiekvieną QRS yra teigiamas P dantelis, visi vienodi? Ieškokite virpėjimo ar pjūklo bangų, apverstų P dantelių ir P dantelių be QRS.
4. PR intervalas: nuo P pradžios iki QRS pradžios, paprastai 0,12–0,20 s ir pastovus. Stebėkite, ar jis ilgėja, ar išlieka pastovus prieš iškritusį susitraukimą, ar kinta atsitiktinai.
5. QRS trukmė: mažiau nei 0,12 s – siauras; 0,12 s ar daugiau – platus. Tada įvardykite ritmą, o QT vertinimui naudokite QTc = QT/√RR (Bazett), laiką išreikšdami sekundėmis.

Prioritetų nustatymas ir delegavimas

Metodas

1. Paklauskite, kas pacientui pakenks greičiausiai, jei nieko nedarysite.
2. Taikykite ABC (C-A-B per širdies sustojimą), tada Maslow: fiziologiniai poreikiai pirma saugumo, saugumas pirma psichologinių poreikių.
3. Palyginkite galimybes: ūmus prieš lėtinį, nestabilus prieš stabilų, netikėtas prieš tikėtiną, sisteminis prieš vietinį, ir kiekvieną požymį palyginkite su paciento pradiniu lygiu.
4. Vertinkite prieš veikdami, nebent tai neatidėliotinas atvejis; tada rinkitės žingsnį, nuo kurio priklauso kiti.
5. Delegavimui patikrinkite penkias teises: užduotis, aplinkybės, asmuo, nurodymai ir priežiūra. Vertinimas, mokymas ir įvertinimas lieka registruotai slaugytojai (RN).

Infekcijų kontrolė ir pacientų sauga

Metodas

1. Pradėkite nuo standartinių atsargumo priemonių kiekvienam pacientui: rankų higiena, asmeninės apsaugos priemonės numatomai ekspozicijai, saugūs aštrūs daiktai.
2. Pridėkite atsargumo priemones pagal plitimo kelią: kontaktinė (chalatas, pirštinės), lašelinė (chirurginė kaukė), oro (N95, neigiamo slėgio kambarys).
3. Steriliems daiktams išlaikykite sterilumą: jei abejojate, jis nesterilus; pakeiskite, niekada nenuvalykite.
4. Užkirskite kelią žalai aplinkoje: griuvimų prevencija, suvaržymai tik kaip paskutinė priemonė, RACE ir PASS gaisro atveju.
5. Patikrinkite vaistų skyrimo teises, du identifikatorius ir papildomas apsaugos priemones didelės rizikos vaistams; praneškite apie klaidas ir vos nepasitaikiusius atvejus.

Laboratorinės reikšmės ir elektrolitai

Metodas

1. Palyginkite vertę su paties laboratorijos nustatytu referenciniu intervalu, tada su paciento pradiniu lygiu ir kitimu.
2. Patikrinkite mėginį: hemolizė, vėlavimas ar kraujas, paimtas šalia IV, gali duoti klaidingus rezultatus.
3. Susiekite vertę su tipiniais požymiais ir ją sukeliančiais vaistais bei būklėmis.
4. Ieškokite sąveikų: mažas kalio ar magnio kiekis didina digoksino toksiškumą; dehidratacija didina ličio koncentraciją.
5. Veikite pacientui: įvertinkite, sulaikykite vaistą, jei koncentracija nesaugi, kritines vertes perskaitykite atgal ir informuokite gydytoją.