Šakniai: pusiaukirtai patikrinkite ženklo pokytį, Niutono metodui apskaičiuokite f ir f′, o iteracijų lentelėje palikite šešis ar daugiau skaitmenų.
Lentelės reikšmei: tiesiškai interpoliuokite tarp dviejų gretimų taškų.
Integralui: raskite h = (b − a)/n, išvardykite f kiekviename mazge, pritaikykite svorius (1, 2, …, 2, 1 trapecijų; 1, 4, 2, …, 4, 1 Simpsono, kai n lyginis) ir padauginkite iš h/2 arba h/3.
Diferencialinei lygčiai: žengkite nuo t₀ su yₙ₊₁ = yₙ + h·f(tₙ, yₙ) (Oileris) arba vidurkintu nuolydžiu (Hoinas), po eilutę kiekvienam žingsniui, kol pasieksite prašomą t.
2Uždaviniai
1.Diferencialinės lygtysVidutinis
Išspręskite y″ + 8y′ + 15y = 0, kai y(0) = 3 ir y′(0) = -4. Raskite y(0,5).
Raskite srities, apribotos y = 2x2 ir y = x, plotą A.
y = 2x2y = x
A =
5.IšvestinėsVidutinis
Tegu f(x) = x3·e−x. Raskite f′(0,5).
f(x) = x3·e−xx = 0,5
f′(0.5) =
6.IšvestinėsSunkus
Tegu f(x) = x3 + 3x2 − 9x + 3. Raskite lokaliojo minimumo x koordinatę x.
f(x) = x3 + 3x2 − 9x + 3
x =
7.Skaitiniai metodaiVidutinis
Simpsono formule su n = 6 juostų apytiksliai apskaičiuokite ∫02 e−x² dx. Pateikite S.
f(x) = e−x²[a, b] = [0, 2]n = 6
S =
8.Skaitiniai metodaiSunkus
Išspręskite y′ = y − t², y(0) = 1 Oilerio metodu su žingsniu h = 0,5 iki t = 2,5. Tikslus sprendinys yra y = t² + 2t + 2 + (y₀ − 2)eᵗ. Raskite globaliąją paklaidą |E| = |y(2,5) − y5|.
y′ = y − t²y(0) = 1h = 0,5
|E| =
3Tirpalai
1.Diferencialinės lygtys
Atsakymas: y(0.5) = 1,022
Antros eilės tiesinės lygtys: lygčiai y″ + b·y′ + c·y = 0 bandykite y = ert: gaunama charakteristinė lygtis r² + b·r + c = 0. Dvi skirtingos realiosios šaknys r₁ ≠ r₂ duoda y = A·er₁t + B·er₂t (viršslopinamas atvejis); dviguba šaknis r duoda y = (A + Bt)·ert (kritinis slopinimas); kompleksinės šaknys −α ± jω duoda y = e−αt(A cos ωt + B sin ωt) (nepakankamas slopinimas, virpesiai). Pradinės vertės y(0) ir y′(0) nustato A ir B. Užrašius y″ + 2ζωny′ + ωn²y = 0, ωn yra savasis dažnis, o ζ – slopinimo santykis: kai ζ < 1, atsiranda virpesių. Esant pastoviam įėjimui, y″ + by′ + cy = c·K, sprendinys yra nusistovėjusi vertė K plius laisvoji dedamoji.
Charakteristinės šaknys
(r + 3)(r + 5) = 0 → r = −3, −5
Konstantos pagal pradines vertes
A + B = 3, −3A − 5B = -4
A = 5,5, B = −2,5
Apskaičiuokite
y(0,5) = 5,5·e−1,5 + (−2,5)·e−2,5 = 1,022
Atsakymas
y(0,5) = 1,022
2.Diferencialinės lygtys
Atsakymas: y(1.5) = 5,457
Pirmos eilės diferencialinės lygtys: lygties dy/dt = k·y sprendinys yra y = y₀·ekt (augimas, kai k > 0, mažėjimas, kai k < 0); pusėjimo trukmė T duoda k = ln 2/T. Niutono aušimo dėsnis dT/dt = −k·(T − Tₐ) duoda T(t) = Tₐ + (T₀ − Tₐ)·e−kt. Tiesinė lygtis y′ + p(x)·y = q(x) sprendžiama su integruojančiuoju daugikliu μ = e∫p dx: (μy)′ = μq, todėl μy = ∫μq dx + C.
Integruojantysis daugiklis
μ = e0,5t
(e0,5ty)′ = 10e−0,5t
Bendrasis sprendinys
y = 10/(−0,5)·e−t + C·e−0,5t = −20·e−t + C·e−0,5t
Pradinė sąlyga
1 = −20 + C → C = 21
Apskaičiuokite
y(1,5) = −20·0,2231 + 21·0,4724 = 5,457
Atsakymas
y(1,5) = 5,457
3.Integralai
Atsakymas: I = 8,047
Apibrėžtiniai integralai: ∫ₐᵇ f(x) dx – tai ženklą turintis plotas tarp grafiko ir x ašies nuo a iki b. Raskite pirmykštę funkciją F (F′ = f) ir apskaičiuokite F(b) − F(a). Laipsnio taisyklė: ∫xⁿ dx = xⁿ⁺¹/(n + 1). Plotas tarp dviejų kreivių yra ∫(viršutinė − apatinė) dx.
Pirmykštė funkcija
F(x) = 5·ln x
Įstatykite rėžius
I = 5·(ln 10 − ln 2) = 5·ln 5 = 8,047
Atsakymas
I = 8,047
4.Integralai
Atsakymas: A = 0,04167
Apibrėžtiniai integralai: ∫ₐᵇ f(x) dx – tai ženklą turintis plotas tarp grafiko ir x ašies nuo a iki b. Raskite pirmykštę funkciją F (F′ = f) ir apskaičiuokite F(b) − F(a). Laipsnio taisyklė: ∫xⁿ dx = xⁿ⁺¹/(n + 1). Plotas tarp dviejų kreivių yra ∫(viršutinė − apatinė) dx.
Susikirtimo taškai
2x2 = x → x = 0, x = 0,5
Integruokite viršutinę minus apatinę
A = [0,5x2 − 0,6667x3]00,5 = 0,04167
Atsakymas
A = 0,04167
5.Išvestinės
Atsakymas: f′(0.5) = 0,3791
Diferencijavimas: išvestinė f′(x) – tai grafiko krypties koeficientas taške x. Laipsnio taisyklė: (xⁿ)′ = n·xⁿ⁻¹. Sandaugos taisyklė: (uv)′ = u′v + uv′. Grandinės taisyklė: (f(g(x)))′ = f′(g(x))·g′(x). Kur f′(x) = 0, grafikas turi horizontalią liestinę: maksimumą, minimumą arba balno tašką.
Sandaugos taisyklė
f′(x) = u′v + uv′ = e−x·(3x2 + (−1)·x3)
Įstatykite
f′(0,5) = 0,6065·(0,75 + (−0,125)) = 0,3791
Atsakymas
f′(0,5) = 0,3791
6.Išvestinės
Atsakymas: x = 1
Diferencijavimas: išvestinė f′(x) – tai grafiko krypties koeficientas taške x. Laipsnio taisyklė: (xⁿ)′ = n·xⁿ⁻¹. Sandaugos taisyklė: (uv)′ = u′v + uv′. Grandinės taisyklė: (f(g(x)))′ = f′(g(x))·g′(x). Kur f′(x) = 0, grafikas turi horizontalią liestinę: maksimumą, minimumą arba balno tašką.
Skaitinis integravimas: padalykite [a, b] į n juostų, kurių plotis h = (b − a)/n, su mazgais x₀ … xₙ. Trapecijų formulė: T = (h/2)[f₀ + 2f₁ + 2f₂ + … + 2fn−1 + fₙ]. Simpsono formulė (n lyginis): S = (h/3)[f₀ + 4f₁ + 2f₂ + 4f₃ + … + 4fn−1 + fₙ]. Trapecijų paklaida mažėja kaip h² (įvertis (b − a)h²·M/12, kur M = max|f″|), Simpsono – kaip h⁴, todėl su tais pačiais mazgais Simpsono formulė paprastai yra gerokai tikslesnė.