Šakniai: pusiaukirtai patikrinkite ženklo pokytį, Niutono metodui apskaičiuokite f ir f′, o iteracijų lentelėje palikite šešis ar daugiau skaitmenų.
Lentelės reikšmei: tiesiškai interpoliuokite tarp dviejų gretimų taškų.
Integralui: raskite h = (b − a)/n, išvardykite f kiekviename mazge, pritaikykite svorius (1, 2, …, 2, 1 trapecijų; 1, 4, 2, …, 4, 1 Simpsono, kai n lyginis) ir padauginkite iš h/2 arba h/3.
Diferencialinei lygčiai: žengkite nuo t₀ su yₙ₊₁ = yₙ + h·f(tₙ, yₙ) (Oileris) arba vidurkintu nuolydžiu (Hoinas), po eilutę kiekvienam žingsniui, kol pasieksite prašomą t.
2Uždaviniai
1.Diferencialinės lygtysVidutinis
Išspręskite y″ + 8y′ + 16y = 0, kai y(0) = 5 ir y′(0) = 0. Raskite y(0,5).
y″ + 8y′ + 16y = 0y(0) = 5y′(0) = 0
y(0.5) =
2.Diferencialinės lygtysSunkus
Išspręskite y″ + 4y′ + 8y = 0, kai y(0) = 3 ir y′(0) = 0 (paleista iš rimties). Raskite y(0,75); kampai radianais.
y″ + 4y′ + 8y = 0y(0) = 3y′(0) = 0
y(0.75) =
3.IntegralaiVidutinis
Apskaičiuokite I = ∫01 2x·(x² + 1)2 dx.
f(x) = 2x·(x² + 1)2[0, 1]
I =
4.IntegralaiSunkus
Raskite srities, apribotos y = 0,5x2 ir y = 4x, plotą A.
y = 0,5x2y = 4x
A =
5.IšvestinėsVidutinis
Tegu f(x) = x·sin(3x), x radianais. Raskite f′(1,5).
f(x) = x·sin(3x)x = 1,5 rad
f′(1.5) =
6.IšvestinėsSunkus
Funkcijos f(x) = 0,5x2 − 4x + 1 liestinė taške x = −2 kerta y ašį taške y = b. Raskite b.
f(x) = 0,5x2 − 4x + 1x = −2
b =
7.Skaitiniai metodaiVidutinis
Trapecijų formulė naudojama ∫02 x³ dx. Paklaida ne didesnė kaip (b − a)³·M/(12n²), kur M = max|f″| intervale [0, 2]. Raskite mažiausią juostų skaičių n, garantuojantį paklaidą, mažesnę nei 1 × 10⁻⁵.
f(x) = x³[a, b] = [0, 2]ε = 1 × 10⁻⁵
n =
8.Skaitiniai metodaiSunkus
Oilerio metodu su h = 0,5, kai y′ = −y, y(0) = 3, įvertinkite y3 ≈ y(1,5).
y′ = −yy(0) = 3h = 0,5
y3 =
3Tirpalai
1.Diferencialinės lygtys
Atsakymas: y(0.5) = 2,03
Antros eilės tiesinės lygtys: lygčiai y″ + b·y′ + c·y = 0 bandykite y = ert: gaunama charakteristinė lygtis r² + b·r + c = 0. Dvi skirtingos realiosios šaknys r₁ ≠ r₂ duoda y = A·er₁t + B·er₂t (viršslopinamas atvejis); dviguba šaknis r duoda y = (A + Bt)·ert (kritinis slopinimas); kompleksinės šaknys −α ± jω duoda y = e−αt(A cos ωt + B sin ωt) (nepakankamas slopinimas, virpesiai). Pradinės vertės y(0) ir y′(0) nustato A ir B. Užrašius y″ + 2ζωny′ + ωn²y = 0, ωn yra savasis dažnis, o ζ – slopinimo santykis: kai ζ < 1, atsiranda virpesių. Esant pastoviam įėjimui, y″ + by′ + cy = c·K, sprendinys yra nusistovėjusi vertė K plius laisvoji dedamoji.
Dviguba šaknis
(r + 4)² = 0 → r = −4
Konstantos
A = y(0) = 5
y′(0) = B − 4A → B = 0 + 20 = 20
Apskaičiuokite
y(0,5) = (5 + 20·0,5)·e−2 = 2,03
Atsakymas
y(0,5) = 2,03
2.Diferencialinės lygtys
Atsakymas: y(0.75) = 0,7151
Antros eilės tiesinės lygtys: lygčiai y″ + b·y′ + c·y = 0 bandykite y = ert: gaunama charakteristinė lygtis r² + b·r + c = 0. Dvi skirtingos realiosios šaknys r₁ ≠ r₂ duoda y = A·er₁t + B·er₂t (viršslopinamas atvejis); dviguba šaknis r duoda y = (A + Bt)·ert (kritinis slopinimas); kompleksinės šaknys −α ± jω duoda y = e−αt(A cos ωt + B sin ωt) (nepakankamas slopinimas, virpesiai). Pradinės vertės y(0) ir y′(0) nustato A ir B. Užrašius y″ + 2ζωny′ + ωn²y = 0, ωn yra savasis dažnis, o ζ – slopinimo santykis: kai ζ < 1, atsiranda virpesių. Esant pastoviam įėjimui, y″ + by′ + cy = c·K, sprendinys yra nusistovėjusi vertė K plius laisvoji dedamoji.
Kompleksinės šaknys
r = −2 ± 2j
Konstantos
A = 3, B = 2·3/2 = 3
Apskaičiuokite
y(0,75) = e−1,5(3·cos 1,5 + 3·sin 1,5) = 0,7151
Atsakymas
y(0,75) = 0,7151
3.Integralai
Atsakymas: I = 2,333
Apibrėžtiniai integralai: ∫ₐᵇ f(x) dx – tai ženklą turintis plotas tarp grafiko ir x ašies nuo a iki b. Raskite pirmykštę funkciją F (F′ = f) ir apskaičiuokite F(b) − F(a). Laipsnio taisyklė: ∫xⁿ dx = xⁿ⁺¹/(n + 1). Plotas tarp dviejų kreivių yra ∫(viršutinė − apatinė) dx.
Keitinys
u = x² + 1, du = 2x dx
I = ∫12 u2 du
Integruokite ir įstatykite rėžius
I = [u3/3]12 = (8 − 1)/3 = 2,333
Atsakymas
I = 2,333
4.Integralai
Atsakymas: A = 42,67
Apibrėžtiniai integralai: ∫ₐᵇ f(x) dx – tai ženklą turintis plotas tarp grafiko ir x ašies nuo a iki b. Raskite pirmykštę funkciją F (F′ = f) ir apskaičiuokite F(b) − F(a). Laipsnio taisyklė: ∫xⁿ dx = xⁿ⁺¹/(n + 1). Plotas tarp dviejų kreivių yra ∫(viršutinė − apatinė) dx.
Susikirtimo taškai
0,5x2 = 4x → x = 0, x = 8
Integruokite viršutinę minus apatinę
A = [2x2 − 0,1667x3]08 = 42,67
Atsakymas
A = 42,67
5.Išvestinės
Atsakymas: f′(1.5) = −1,926
Diferencijavimas: išvestinė f′(x) – tai grafiko krypties koeficientas taške x. Laipsnio taisyklė: (xⁿ)′ = n·xⁿ⁻¹. Sandaugos taisyklė: (uv)′ = u′v + uv′. Grandinės taisyklė: (f(g(x)))′ = f′(g(x))·g′(x). Kur f′(x) = 0, grafikas turi horizontalią liestinę: maksimumą, minimumą arba balno tašką.
Sandaugos ir grandinės taisyklės
f′(x) = sin(3x) + 3x·cos(3x)
Įstatykite
f′(1,5) = −0,9775 + 4,5·(−0,2108) = −1,926
Atsakymas
f′(1,5) = −1,926
6.Išvestinės
Atsakymas: b = −1
Diferencijavimas: išvestinė f′(x) – tai grafiko krypties koeficientas taške x. Laipsnio taisyklė: (xⁿ)′ = n·xⁿ⁻¹. Sandaugos taisyklė: (uv)′ = u′v + uv′. Grandinės taisyklė: (f(g(x)))′ = f′(g(x))·g′(x). Kur f′(x) = 0, grafikas turi horizontalią liestinę: maksimumą, minimumą arba balno tašką.
Taškas ir krypties koeficientas
f(−2) = 11
f′(x) = x − 4 → f′(−2) = −6
Liestinė, kai x = 0
b = f(x₀) − f′(x₀)·x₀ = 11 − (−6)·(−2) = −1
Atsakymas
b = −1
7.Skaitiniai metodai
Atsakymas: n = 895
Skaitinis integravimas: padalykite [a, b] į n juostų, kurių plotis h = (b − a)/n, su mazgais x₀ … xₙ. Trapecijų formulė: T = (h/2)[f₀ + 2f₁ + 2f₂ + … + 2fn−1 + fₙ]. Simpsono formulė (n lyginis): S = (h/3)[f₀ + 4f₁ + 2f₂ + 4f₃ + … + 4fn−1 + fₙ]. Trapecijų paklaida mažėja kaip h² (įvertis (b − a)h²·M/12, kur M = max|f″|), Simpsono – kaip h⁴, todėl su tais pačiais mazgais Simpsono formulė paprastai yra gerokai tikslesnė.