Šakniai: pusiaukirtai patikrinkite ženklo pokytį, Niutono metodui apskaičiuokite f ir f′, o iteracijų lentelėje palikite šešis ar daugiau skaitmenų.
Lentelės reikšmei: tiesiškai interpoliuokite tarp dviejų gretimų taškų.
Integralui: raskite h = (b − a)/n, išvardykite f kiekviename mazge, pritaikykite svorius (1, 2, …, 2, 1 trapecijų; 1, 4, 2, …, 4, 1 Simpsono, kai n lyginis) ir padauginkite iš h/2 arba h/3.
Diferencialinei lygčiai: žengkite nuo t₀ su yₙ₊₁ = yₙ + h·f(tₙ, yₙ) (Oileris) arba vidurkintu nuolydžiu (Hoinas), po eilutę kiekvienam žingsniui, kol pasieksite prašomą t.
2Uždaviniai
1.Diferencialinės lygtysVidutinis
Išspręskite y″ + 6y′ + 5y = 0, kai y(0) = 5 ir y′(0) = 4. Raskite y(2).
Raskite srities tarp parabolės y = 4 − x² ir x ašies plotą A.
y = 4 − x²
A =
5.IšvestinėsVidutinis
Tegu f(x) = ln(x2 + 2). Raskite f′(1).
f(x) = ln(x2 + 2)x = 1
f′(1) =
6.IšvestinėsSunkus
Tegu f(x) = x3 + 1,5x2 − 6x. Raskite lokaliojo maksimumo x koordinatę x.
f(x) = x3 + 1,5x2 − 6x
x =
7.Skaitiniai metodaiVidutinis
Simpsono formule, kai n = 2, apytiksliai apskaičiuokite ∫01 sin x dx ir palyginkite su tikslia reikšme. Raskite absoliučiąją paklaidą |E| = |S − I|.
f(x) = sin x[a, b] = [0, 1]n = 2
|E| =
8.Skaitiniai metodaiSunkus
Oilerio metodu su h = 0,1, kai y′ = −2ty, y(0) = 0,5, įvertinkite y5 ≈ y(0,5).
y′ = −2tyy(0) = 0,5h = 0,1
y5 =
3Tirpalai
1.Diferencialinės lygtys
Atsakymas: y(2) = 0,9811
Antros eilės tiesinės lygtys: lygčiai y″ + b·y′ + c·y = 0 bandykite y = ert: gaunama charakteristinė lygtis r² + b·r + c = 0. Dvi skirtingos realiosios šaknys r₁ ≠ r₂ duoda y = A·er₁t + B·er₂t (viršslopinamas atvejis); dviguba šaknis r duoda y = (A + Bt)·ert (kritinis slopinimas); kompleksinės šaknys −α ± jω duoda y = e−αt(A cos ωt + B sin ωt) (nepakankamas slopinimas, virpesiai). Pradinės vertės y(0) ir y′(0) nustato A ir B. Užrašius y″ + 2ζωny′ + ωn²y = 0, ωn yra savasis dažnis, o ζ – slopinimo santykis: kai ζ < 1, atsiranda virpesių. Esant pastoviam įėjimui, y″ + by′ + cy = c·K, sprendinys yra nusistovėjusi vertė K plius laisvoji dedamoji.
Charakteristinės šaknys
(r + 1)(r + 5) = 0 → r = −1, −5
Konstantos pagal pradines vertes
A + B = 5, −1A − 5B = 4
A = 7,25, B = −2,25
Apskaičiuokite
y(2) = 7,25·e−2 + (−2,25)·e−10 = 0,9811
Atsakymas
y(2) = 0,9811
2.Diferencialinės lygtys
Atsakymas: y(1.5) = 2,072
Pirmos eilės diferencialinės lygtys: lygties dy/dt = k·y sprendinys yra y = y₀·ekt (augimas, kai k > 0, mažėjimas, kai k < 0); pusėjimo trukmė T duoda k = ln 2/T. Niutono aušimo dėsnis dT/dt = −k·(T − Tₐ) duoda T(t) = Tₐ + (T₀ − Tₐ)·e−kt. Tiesinė lygtis y′ + p(x)·y = q(x) sprendžiama su integruojančiuoju daugikliu μ = e∫p dx: (μy)′ = μq, todėl μy = ∫μq dx + C.
Integruojantysis daugiklis
μ = e0,5t
(e0,5ty)′ = 4e−1,5t
Bendrasis sprendinys
y = 4/(−1,5)·e−2t + C·e−0,5t = −2,667·e−2t + C·e−0,5t
Pradinė sąlyga
2 = −2,667 + C → C = 4,667
Apskaičiuokite
y(1,5) = −2,667·0,04979 + 4,667·0,4724 = 2,072
Atsakymas
y(1,5) = 2,072
3.Integralai
Atsakymas: I = 3,437
Apibrėžtiniai integralai: ∫ₐᵇ f(x) dx – tai ženklą turintis plotas tarp grafiko ir x ašies nuo a iki b. Raskite pirmykštę funkciją F (F′ = f) ir apskaičiuokite F(b) − F(a). Laipsnio taisyklė: ∫xⁿ dx = xⁿ⁺¹/(n + 1). Plotas tarp dviejų kreivių yra ∫(viršutinė − apatinė) dx.
Pirmykštė funkcija
F(x) = e0,5x/0,5
Įstatykite rėžius
I = (e1 − 1)/0,5 = (2,718 − 1)/0,5 = 3,437
Atsakymas
I = 3,437
4.Integralai
Atsakymas: A = 10,67
Apibrėžtiniai integralai: ∫ₐᵇ f(x) dx – tai ženklą turintis plotas tarp grafiko ir x ašies nuo a iki b. Raskite pirmykštę funkciją F (F′ = f) ir apskaičiuokite F(b) − F(a). Laipsnio taisyklė: ∫xⁿ dx = xⁿ⁺¹/(n + 1). Plotas tarp dviejų kreivių yra ∫(viršutinė − apatinė) dx.
Nuliai
4 − x² = 0 → x = ±2
Integruokite
A = [4x − x³/3]−22 = 5,333 − (−5,333) = 10,67
Atsakymas
A = 10,67
5.Išvestinės
Atsakymas: f′(1) = 0,6667
Diferencijavimas: išvestinė f′(x) – tai grafiko krypties koeficientas taške x. Laipsnio taisyklė: (xⁿ)′ = n·xⁿ⁻¹. Sandaugos taisyklė: (uv)′ = u′v + uv′. Grandinės taisyklė: (f(g(x)))′ = f′(g(x))·g′(x). Kur f′(x) = 0, grafikas turi horizontalią liestinę: maksimumą, minimumą arba balno tašką.
Grandinės taisyklė logaritmui
f′(x) = 2x/(x2 + 2)
Įstatykite
f′(1) = 2/3 = 0,6667
Atsakymas
f′(1) = 0,6667
6.Išvestinės
Atsakymas: x = −2
Diferencijavimas: išvestinė f′(x) – tai grafiko krypties koeficientas taške x. Laipsnio taisyklė: (xⁿ)′ = n·xⁿ⁻¹. Sandaugos taisyklė: (uv)′ = u′v + uv′. Grandinės taisyklė: (f(g(x)))′ = f′(g(x))·g′(x). Kur f′(x) = 0, grafikas turi horizontalią liestinę: maksimumą, minimumą arba balno tašką.
Skaitinis integravimas: padalykite [a, b] į n juostų, kurių plotis h = (b − a)/n, su mazgais x₀ … xₙ. Trapecijų formulė: T = (h/2)[f₀ + 2f₁ + 2f₂ + … + 2fn−1 + fₙ]. Simpsono formulė (n lyginis): S = (h/3)[f₀ + 4f₁ + 2f₂ + 4f₃ + … + 4fn−1 + fₙ]. Trapecijų paklaida mažėja kaip h² (įvertis (b − a)h²·M/12, kur M = max|f″|), Simpsono – kaip h⁴, todėl su tais pačiais mazgais Simpsono formulė paprastai yra gerokai tikslesnė.
Tiksli reikšmė
I = 0,459698
Simpsono formulė
S = (0,5/3)·(0 + 4·0,479426 + 0,841471) = 0,459862