D = fxxfyy − fxy²: D > 0, fxx > 0 minimum; D > 0, fxx < 0 maximum; D < 0 saddle
Dvilypis integralas
∬R f dA = ∫ab∫g(x)h(x) f dy dx
Polinės koordinatės
x = r cos θ, y = r sin θ, dA = r dr dθ
Metodas
Dalinei išvestinei kitą kintamąjį laikykite konstanta ir naudokite vieno kintamojo taisykles.
Gradiento uždaviniuose taške apskaičiuokite ∇f = (fx, fy); stačiausiam nuolydžiui naudokite |∇f|, o išvestinei pagal kryptį – ∇f·u su vienetiniu vektoriumi u.
Ekstremumams kartu išspręskite fx = 0 ir fy = 0, tada kiekvieną tašką klasifikuokite pagal D = fxx·fyy − fxy².
Dvilypiam integralui nubraižykite sritį, pasirinkite tvarką (arba polines koordinates skrituliams), kad vidinės ribos būtų ribojančios kreivės, ir integruokite pirmiausia vidų.
Sekos ir eilutės
Aritmetinė seka
aₙ = a₁ + (n − 1)d, Sₙ = n(a₁ + aₙ)/2
Geometrinė seka
aₙ = a₁rⁿ⁻¹, Sₙ = a₁(1 − rⁿ)/(1 − r)
Begalinė geometrinė eilutė
S = a₁/(1 − r), |r| < 1
p eilutė
Σ1/kᵖ converges only for p > 1
D’Alambero kriterijus
L = lim |ak+1/ak|: L < 1 converges, L > 1 diverges
Konvergavimo spindulys
R = lim |ck/ck+1|
Teiloro polinomas
Pₙ(x) = Σ f⁽ᵏ⁾(a)(x − a)ᵏ/k!
Maklorino eilutė
eˣ = Σxᵏ/k!, sin x = x − x³/3! + …, cos x = 1 − x²/2! + …, ln(1 + x) = x − x²/2 + …
Sumoms naudokite Sₙ = n(a₁ + aₙ)/2, Sₙ = a₁(1 − rⁿ)/(1 − r) arba S = a₁/(1 − r), kai |r| < 1, kur a₁ yra pirmasis sumos narys.
Konvergavimui: pirmiausia būtinoji sąlyga, tada palyginkite su Σ1/kᵖ ar geometrine eilute, o faktorialams ir k-tiesiems laipsniams naudokite d’Alambero ar Koši kriterijų.
Teiloro polinomams išvardykite f(a), f′(a), f″(a), …, k-ąją išvestinę padalykite iš k! ir paklaidą įvertinkite M·|x − a|ⁿ⁺¹/(n + 1)!.
Tegu C = AB pateiktoms matricoms. Raskite elementą c11 (eilutė 1, stulpelis 1).
A = [2 5; −4 2]B = [3 6; −1 −5]
c11 =
4.Matricos ir determinantaiSunkus
Raskite pateiktos matricos A didesnę tikrinę reikšmę λ.
A = [6 −2; 1 3]
λ =
5.Vektoriai: skaliarinė ir vektorinė sandaugaVidutinis
Pastovi jėga F = (15, 15, 15) N veikia kūną, kuris tiesiai juda iš taško A(−2, −4, −3) į tašką B(−3, 5, 4). Koordinatės pateiktos metrais. Raskite jėgos atliktą darbą W.
F = (15, 15, 15) NA(−2, −4, −3) mB(−3, 5, 4) m
W = J
6.Vektoriai: skaliarinė ir vektorinė sandaugaSunkus
Vienetinis vektorius n̂ statmenas abiem vektoriams a = (−1, −3, 2) ir b = (0, −5, 3) ir turi teigiamą z komponentę. Raskite jo x komponentę n̂x.
a = (−1, −3, 2)b = (0, −5, 3)n̂z > 0
n̂x =
7.IntegralaiVidutinis
Apskaičiuokite I = ∫24 2/x dx.
f(x) = 2/x[2, 4]
I =
8.IntegralaiSunkus
Sritis tarp tiesės y = x ir parabolės y = x² sukama apie x ašį. Raskite kūno tūrį V.
Raskite f(x, y) = x⁴ + y⁴ − 16xy kritinius taškus, juos klasifikuokite ir nurodykite f reikšmę fmin lokaliajame minimume.
f(x, y) = x⁴ + y⁴ − 16xy
fmin =
11.Sekos ir eilutėsVidutinis
Raskite sumą S = Σk=1∞ 4/(k(k + 1)).
ak = 4/(k(k + 1))
S =
12.Sekos ir eilutėsSunkus
Atpažinkite eilutę ir raskite jos sumą: S = Σk=0∞ (−1)ᵏ·1,52k+1/(2k + 1)!.
ak = (−1)ᵏ·1,52k+1/(2k + 1)!
S =
13.Laplaso transformacijosVidutinis
Paprastosiomis trupmenomis raskite f(t), kai F(s) = 20/(s(s + 2)(s + 4)), ir apskaičiuokite f(0,4).
F(s) = 20/(s(s + 2)(s + 4))t = 0,4 s
f(0.4) =
14.Laplaso transformacijosSunkus
Laplaso transformacija išspręskite y″ + 8y′ + 15y = 0, kai y(0) = 1 ir y′(0) = 8, ir raskite y(0,1).
y″ + 8y′ + 15y = 0y(0) = 1y′(0) = 8t = 0,1 s
y(0.1) =
15.Sąsūka ir LTI sistemosVidutinis
Impulsas x(t) = 2, kai 0 ≤ t < 2 s, sąsukamas su h(t) – trikampiu, kuris tiesiškai krinta nuo 3, kai t = 0, iki 0, kai t = 4 s. Raskite plotą Ay po y(t) = x(t) ∗ h(t).
x(t) = 2, 0 ≤ t < 2 sh(0) = 3, h(4) = 0
Ay =
16.Sąsūka ir LTI sistemosSunkus
Sistema tenkina y[n] = 0,6·y[n − 1] + 2·x[n] ir pradeda iš ramybės būsenos. Raskite jos impulsinės charakteristikos atskaitą h[2].
y[n] = 0,6y[n − 1] + 2x[n]x[n] = δ[n]
h[2] =
3Tirpalai
1.Diferencialinės lygtys
Atsakymas: y(2) = 1,353
Antros eilės tiesinės lygtys: lygčiai y″ + b·y′ + c·y = 0 bandykite y = ert: gaunama charakteristinė lygtis r² + b·r + c = 0. Dvi skirtingos realiosios šaknys r₁ ≠ r₂ duoda y = A·er₁t + B·er₂t (viršslopinamas atvejis); dviguba šaknis r duoda y = (A + Bt)·ert (kritinis slopinimas); kompleksinės šaknys −α ± jω duoda y = e−αt(A cos ωt + B sin ωt) (nepakankamas slopinimas, virpesiai). Pradinės vertės y(0) ir y′(0) nustato A ir B. Užrašius y″ + 2ζωny′ + ωn²y = 0, ωn yra savasis dažnis, o ζ – slopinimo santykis: kai ζ < 1, atsiranda virpesių. Esant pastoviam įėjimui, y″ + by′ + cy = c·K, sprendinys yra nusistovėjusi vertė K plius laisvoji dedamoji.
Dviguba šaknis
(r + 1)² = 0 → r = −1
Konstantos
A = y(0) = 2
y′(0) = B − 1A → B = 2 + 2 = 4
Apskaičiuokite
y(2) = (2 + 4·2)·e−2 = 1,353
Atsakymas
y(2) = 1,353
2.Diferencialinės lygtys
Atsakymas: y(1) = 3,47
Pirmos eilės diferencialinės lygtys: lygties dy/dt = k·y sprendinys yra y = y₀·ekt (augimas, kai k > 0, mažėjimas, kai k < 0); pusėjimo trukmė T duoda k = ln 2/T. Niutono aušimo dėsnis dT/dt = −k·(T − Tₐ) duoda T(t) = Tₐ + (T₀ − Tₐ)·e−kt. Tiesinė lygtis y′ + p(x)·y = q(x) sprendžiama su integruojančiuoju daugikliu μ = e∫p dx: (μy)′ = μq, todėl μy = ∫μq dx + C.
Integruojantysis daugiklis
μ = e0,5t
(e0,5ty)′ = 6e−0,5t
Bendrasis sprendinys
y = 6/(−0,5)·e−t + C·e−0,5t = −12·e−t + C·e−0,5t
Pradinė sąlyga
1 = −12 + C → C = 13
Apskaičiuokite
y(1) = −12·0,3679 + 13·0,6065 = 3,47
Atsakymas
y(1) = 3,47
3.Matricos ir determinantai
Atsakymas: c11 = 1
Matricos: 2×2 matricos determinantas yra ad − bc. 3×3 atveju skleiskite pagal eilutę: kiekvienas elementas dauginamas iš 2×2 matricos, likusios išbraukus jo eilutę ir stulpelį, determinanto, su besikeičiančiais ženklais + − +. Tikrinės reikšmės λ tenkina det(A − λI) = 0; 2×2 atveju tai λ² − (pėdsakas)·λ + det = 0.
Eilutė kart stulpelis
c11 = 2·3 + 5·(−1) = 1
Atsakymas
c11 = 1
4.Matricos ir determinantai
Atsakymas: λ = 5
Matricos: 2×2 matricos determinantas yra ad − bc. 3×3 atveju skleiskite pagal eilutę: kiekvienas elementas dauginamas iš 2×2 matricos, likusios išbraukus jo eilutę ir stulpelį, determinanto, su besikeičiančiais ženklais + − +. Tikrinės reikšmės λ tenkina det(A − λI) = 0; 2×2 atveju tai λ² − (pėdsakas)·λ + det = 0.
Charakteringoji lygtis
λ² − (9)λ + (20) = 0
Išspręskite
λ = (9 ± √(1))/2 → λ = 4, 5
λ = 5
Atsakymas
λ = 5
5.Vektoriai: skaliarinė ir vektorinė sandauga
Atsakymas: W = 225 J
Skaliarinė sandauga:a·b = axbx + ayby + azbz = |a|·|b|·cos θ, skaliaras. Ji duoda kampą tarp dviejų vektorių, cos θ = a·b/(|a|·|b|), ir lygi nuliui, kai vektoriai statmeni. Skaliarinė a projekcija į b yra a·b/|b|, o pastovi jėga F, poslinkiu d atliekanti darbą, atlieka darbą W = F·d.
Poslinkis
d = B − A = (−3, 5, 4) − (−2, −4, −3) = (−1, 9, 7) m
Darbas
W = F·d = 15·(−1) + 15·9 + 15·7 = 225 J
Atsakymas
W = 225 J
6.Vektoriai: skaliarinė ir vektorinė sandauga
Atsakymas: n̂x = 0,169
Vektorinė sandauga:a × b = (aybz − azby, azbx − axbz, axby − aybx) yra statmena abiem vektoriams, o |a × b| = |a|·|b|·sin θ yra jų sudaryto lygiagretainio plotas (trikampio plotas yra pusė jo). Eilės tvarka svarbi: b × a = −(a × b). Jėgos F, veikiančios taške A, momentas taško O atžvilgiu yra MO = r × F, kur r = A − O.
Vektorinė sandauga
(a × b)x = aybz − azby = (−3)·3 − 2·(−5) = 1
(a × b)y = azbx − axbz = 2·0 − (−1)·3 = 3
(a × b)z = axby − aybx = (−1)·(−5) − (−3)·0 = 5
Normalizuokite
a × b z komponentė jau teigiama.
|a × b| = √(1² + 3² + 5²) = 5,916
n̂ = (1, 3, 5)/5,916 = (0,169, 0,5071, 0,8452)
n̂x = 0,169
Atsakymas
n̂x = 0,169
7.Integralai
Atsakymas: I = 1,386
Apibrėžtiniai integralai: ∫ₐᵇ f(x) dx – tai ženklą turintis plotas tarp grafiko ir x ašies nuo a iki b. Raskite pirmykštę funkciją F (F′ = f) ir apskaičiuokite F(b) − F(a). Laipsnio taisyklė: ∫xⁿ dx = xⁿ⁺¹/(n + 1). Plotas tarp dviejų kreivių yra ∫(viršutinė − apatinė) dx.
Pirmykštė funkcija
F(x) = 2·ln x
Įstatykite rėžius
I = 2·(ln 4 − ln 2) = 2·ln 2 = 1,386
Atsakymas
I = 1,386
8.Integralai
Atsakymas: V = 0,4189
Sukimosi kūnų tūriai: sritį po kreive y = f(x) nuo x = a iki x = b sukant apie x ašį, gaunamas kūnas, kurio pjūvis ties x yra skritulys, kurio spindulys f(x). Sudėjus skritulius, gaunama V = π∫ₐᵇ f(x)² dx. Kai sritis yra tarp išorinės kreivės R(x) ir vidinės kreivės r(x), kiekvienas sluoksnis yra žiedas: V = π∫ₐᵇ (R(x)² − r(x)²) dx. Spindulius pakelkite kvadratu prieš atimdami.
Susikirtimo taškai
1x = 1x² → x = 0, x = 1
Žiedų metodas
V = π∫₀1 ((1x)² − (1x²)²) dx
Integruokite
V = π(1·1³/3 − 1·1⁵/5) = π·0,1333 = 0,4189
Atsakymas
V = 0,4189
9.Kelių kintamųjų diferencialinis skaičiavimas
Atsakymas: L = 11,8
Gradientas: ∇f = (fx, fy) nukreiptas stačiausio kilimo kryptimi, o |∇f| yra didžiausias kitimo greitis. Išvestinė kryptimi v yra Duf = ∇f·u su vienetiniu vektoriumi u = v/|v|. Liečiamoji plokštuma taške (a, b) yra z = f(a, b) + fx(a, b)(x − a) + fy(a, b)(y − b); ji duoda tiesinę f aproksimaciją šalia to taško. Sudėtinės funkcijos taisyklė: dz/dt = fx·dx/dt + fy·dy/dt.
Reikšmė ir nuolydžiai taške
f(2, −1) = 17
fx = −6xy + 4x + y → fx(2, −1) = 19
fy = −3x² + 3y² + x → fy(2, −1) = −7
Liečiamoji plokštuma
z = 17 + 19(x − 2) − 7(y + 1)
z = 19x − 7y − 28
Tiesinė aproksimacija
L = 17 + 19·(−0,2) + (−7)·0,2 = 11,8
Atsakymas
L = 11,8
Tiksli reikšmė yra f = 12,304; plokštuma artima, nes žingsnis mažas.
10.Kelių kintamųjų diferencialinis skaičiavimas
Atsakymas: fmin = −32
Kritiniai taškai ir dvilypiai integralai: kritiniame taške fx = fy = 0. Antros eilės išvestinių testas su D = fxxfyy − fxy²: D > 0 ir fxx > 0 yra lokalusis minimumas, D > 0 ir fxx < 0 – lokalusis maksimumas, D < 0 – balno taškas, o D = 0 nieko nenusprendžia. Dvilypiam integralui bendrojoje srityje vidinėmis ribomis imkite sritį ribojančias kreives; skritulių ir išpjovų atveju naudokite polines koordinates, x = r cos θ, y = r sin θ ir dA = r dr dθ (nepamirškite daugiklio r).
Kritiniai taškai
Kartu išspręskite fx = 0 ir fy = 0.
fx = 4x³ − 16y = 0
fy = 4y³ − 16x = 0
(0, 0), (2, 2), (−2, −2)
Antros eilės išvestinių testas
(0, 0): fxx = 0, fyy = 0, fxy = −16, D = −256 → balno taškas
Konvergavimas: jei nariai nesiekia 0, eilutė diverguoja (būtinoji sąlyga). Σ1/kᵖ konverguoja tik kai p > 1, o Σrᵏ – tik kai |r| < 1. Eilutę palyginkite su viena iš šių, kai jos nariai dideliems k elgiasi panašiai. D’Alambero kriterijus: L = lim |ak+1/ak|; Koši šaknies kriterijus: L = lim |ak|1/k. L < 1 konverguoja, L > 1 diverguoja, L = 1 nieko nenusprendžia. Laipsninė eilutė Σck(x − x₀)ᵏ konverguoja, kai |x − x₀| < R, kur R = lim |ck/ck+1|; alternuojančioji eilutė, kurios nariai mažėja iki 0, konverguoja.
Paprastosios trupmenos
4/(k(k + 1)) = 4·(1/k − 1/(k + 1))
Atšaukti
S = 4·1 = 4
Atsakymas
S = 4
12.Sekos ir eilutės
Atsakymas: S = 0,9975
Teiloro polinomai: prie x = a glodi funkcija aproksimuojama Pₙ(x) = f(a) + f′(a)(x − a) + f″(a)(x − a)²/2! + … + f⁽ⁿ⁾(a)(x − a)ⁿ/n!; kai a = 0, tai Maklorino polinomas. Standartinės eilutės: eˣ = Σxᵏ/k!, sin x = x − x³/3! + x⁵/5! − …, cos x = 1 − x²/2! + x⁴/4! − …, ln(1 + x) = x − x²/2 + x³/3 − …, 1/(1 − x) = Σxᵏ. Lagranžo paklaidos įvertis: |f(x) − Pₙ(x)| ≤ M·|x − a|ⁿ⁺¹/(n + 1)!, kur M yra didžiausia |f⁽ⁿ⁺¹⁾| reikšmė tarp a ir x.
Standartinės eilutės
Σ (−1)ᵏx2k+1/(2k + 1)! = sin x
Įstatykite
x = 1,5
S = sin 1,5 = 0,9975
Atsakymas
S = 0,9975
13.Laplaso transformacijos
Atsakymas: f(0.4) = 0,7581
Laplaso transformacija: F(s) = ∫₀∞ f(t)·e−st dt išvestines paverčia daugyba iš s: ℒ{f′} = sF(s) − f(0), ℒ{f″} = s²F(s) − s·f(0) − f′(0). Standartinės poros: 1 ↔ 1/s, e−at ↔ 1/(s + a), t·e−at ↔ 1/(s + a)², sin ωt ↔ ω/(s² + ω²), cos ωt ↔ s/(s² + ω²), o postūmis s → s + σ laiko funkciją padaugina iš e−σt. Norėdami atlikti racionaliosios F(s) atvirkštinę transformaciją, išskaidykite ją į paprastąsias trupmenas: paprastojo poliaus p reziduumas yra A = [(s − p)·F(s)] ties s = p. Galutinės vertės teorema: f(∞) = lims→0 s·F(s), galioja tik tada, kai visi s·F(s) poliai yra kairiojoje pusplokštumėje. Pradinės vertės teorema: f(0⁺) = lims→∞ s·F(s).
Paprastosios trupmenos
F(s) = A/s + B/(s + 2) + C/(s + 4)
A = 20/(2·4) = 2,5
B = 20/((−2)·2) = −5
C = 20/((−4)·(−2)) = 2,5
Atvirkštinė transformacija
f(t) = 2,5 − 5·e−2t + 2,5·e−4t
Apskaičiuokite
f(0,4) = 2,5 − 5·e−2·0,4 + 2,5·e−4·0,4 = 0,7581
Atsakymas
f(0,4) = 0,7581
14.Laplaso transformacijos
Atsakymas: y(0.1) = 1,479
Laplaso transformacija: F(s) = ∫₀∞ f(t)·e−st dt išvestines paverčia daugyba iš s: ℒ{f′} = sF(s) − f(0), ℒ{f″} = s²F(s) − s·f(0) − f′(0). Standartinės poros: 1 ↔ 1/s, e−at ↔ 1/(s + a), t·e−at ↔ 1/(s + a)², sin ωt ↔ ω/(s² + ω²), cos ωt ↔ s/(s² + ω²), o postūmis s → s + σ laiko funkciją padaugina iš e−σt. Norėdami atlikti racionaliosios F(s) atvirkštinę transformaciją, išskaidykite ją į paprastąsias trupmenas: paprastojo poliaus p reziduumas yra A = [(s − p)·F(s)] ties s = p. Galutinės vertės teorema: f(∞) = lims→0 s·F(s), galioja tik tada, kai visi s·F(s) poliai yra kairiojoje pusplokštumėje. Pradinės vertės teorema: f(0⁺) = lims→∞ s·F(s).
Transformuokite lygtį
s²Y − 1s − 8 + 8(sY − 1) + 15Y = 0
Y(s) = (s + 16)/((s + 3)(s + 5))
Paprastosios trupmenos
A = 13/2 = 6,5
B = 11/(−2) = −5,5
Rezultatas
y(t) = 6,5·e−3t − 5,5·e−5t
y(0,1) = 1,479
Atsakymas
y(0,1) = 1,479
Patikra: y(0) = A + B = 1.
15.Sąsūka ir LTI sistemos
Atsakymas: Ay = 24
Tolydžioji sąsūka: y(t) = ∫ x(τ)·h(t − τ) dτ. Apverskite h, pastumkite į padėtį t ir suintegruokite persidengiančių dalių sandaugą. Priežastiniams signalams integralas skaičiuojamas nuo 0 iki t. Naudingi rezultatai: y plotas lygus x ploto ir h ploto sandaugai; jei x trunka nuo t₁ iki t₂, o h nuo t₃ iki t₄, tai y trunka nuo t₁ + t₃ iki t₂ + t₄. Kai h(t) = e−atu(t), o šuolio aukštis A, y(t) = (A/a)(1 − e−at).
Įėjimų plotai
∫x dt = 2·2 = 4
∫h dt = ½·4·3 = 6
Išėjimo plotas
Ay = 4·6 = 24
Atsakymas
Ay = 24
16.Sąsūka ir LTI sistemos
Atsakymas: h[2] = 0,72
Impulsinė charakteristika ir Furjė eilutė: impulsinė charakteristika h(t) visiškai aprašo LTI sistemą: lygčiai y′ + a·y = b·x ji yra h(t) = b·e−atu(t), o lygčiai y[n] = a·y[n − 1] + b·x[n] ji yra h[n] = b·aⁿu[n]. Sinusoidė cos ωt praeina su stiprinimu |H(jω)| ir faze ∠H(jω), kur H yra h Furjė transformacija. Periodinis signalas yra harmonikų, kurių dažnis k/T, suma: ±A stačiakampė banga turi tik nelygines harmonikas, kurių amplitudės 4A/(kπ), A pikinės vertės trikampė banga turi 8A/(π²k²), o A aukščio ir pildymo koeficiento D impulsų seka turi vidurkį A·D ir harmonikas (2A/(kπ))·|sin(kπD)|.