Užduočių lapas tema Kognityvinė psichologija su atsakymais

Tikėjimas, kad po penkių iš eilės iškritusių skaičių sąžininga moneta „turi“ nukristi herbu, yra:

1. APažiūrėjimo atgal šališkumas
2. BNuskendusių kaštų klaida
3. CLošėjo klaida
4. DNuosavybės efektas

Geštalto artumo principas teigia, kad esame linkę grupuoti elementus, kurie yra:

1. AArti vienas kito
2. BJudantys ta pačia kryptimi
3. CPanašios spalvos
4. DSudarantys uždarą figūrą

Deklaratyvioji atmintis, kurią galima sąmoningai prisiminti ir išreikšti žodžiais, dar vadinama:

1. ASensorine atmintimi
2. BMotorine atmintimi
3. CImplicitine atmintimi
4. DEksplicitine atmintimi

Žmonės atgamina daugiau žodžių iš trumpų žodžių sąrašo (pvz., „cat, sun“) nei iš ilgų žodžių sąrašo. Įprastas paaiškinimas yra tas, kad:

1. ATrumpiems žodžiams pakartoti fonologinėje kilpoje reikia mažiau laiko
2. BTrumpi žodžiai laikomi ne tik akustiškai, bet ir ikoninėje atmintyje
3. CIlgi žodžiai sukelia retroaktyviąją interferenciją ankstesniems elementams
4. DIlgi žodžiai apdorojami giliau, todėl išstumia vienas kitą

Žmonės teiginį „Liepsnelė yra paukštis“ patikrina greičiau nei „Pingvinas yra paukštis“. Šis radinys patvirtina:

1. APožymių integracijos teoriją
2. BDaugiasaugyklinį atminties modelį
3. CPrototipų teoriją ir laipsnišką priklausymą kategorijai
4. DKlasikinį požiūrį, kad visi nariai yra vienodai geri pavyzdžiai

Kosslynas nustatė, kad laikas mintyse „peržvelgti“ atstumą tarp dviejų įsivaizduojamo žemėlapio orientyrų didėjo didėjant jų atstumui. Tai rodo, kad mintiniai vaizdai:

1. ASaugomi tik kaip abstraktūs žodiniai scenos aprašymai
2. BSusiformavę negali būti tyrinėjami
3. CIšsaugo realios scenos erdvinius ryšius
4. DApdorojami fonologinėje kilpoje

Pagal Lavie dėmesio apkrovos teoriją, nesusijęs trikdis labiausiai tikėtina bus apdorotas, kai:

1. APagrindinės užduoties suvokimo apkrova didelė
2. BTrikdis pateikiamas į akląją dėmę
3. CDalyviui liepiama jo nepaisyti
4. DPagrindinės užduoties suvokimo apkrova maža

Pacientas, kurio pažeista pirminė regos žievė, sako nieko nematantis dalyje regos lauko, tačiau ten esančius objektus parodo gerokai dažniau nei atsitiktinai. Tai vadinama:

1. APokyčių aklumu
2. B„Akluoju regėjimu“ (blindsight)
3. CProzopagnozija
4. DNedėmesingumo aklumu