Kognityvinė psichologija: praktiniai klausimai su paaiškinimais

1Ką tiria kognityvinė psichologija

Kognityvinė psichologija tiria psichinius procesus, slypinčius už elgesio: suvokimą, dėmesį, atmintį, kalbą, problemų sprendimą ir sprendimų priėmimą.

Pagrindinė jos idėja – informacijos apdorojimas. Protas vertinamas kaip sistema, kuri priima informaciją, ją saugo, keičia ir naudoja. Modeliai braižomi kaip dėžutės (saugyklos) ir rodyklės (procesai).

Minties pamatyti negalima, todėl kognityvinės psichologijos specialistai ją matuoja netiesiogiai:

• Eksperimentai, matuojantys tikslumą ir reakcijos laiką, dažnai milisekundėmis.
• Atvejo tyrimai pacientų su smegenų pažeidimais, kurie parodo, kas nutinka sutrikus vienam procesui. Pacientas H.M. ir Clive'as Wearingas yra garsūs pavyzdžiai.
• Smegenų vaizdinimas. Funkcinis MRT (fMRT) aptinka kraujo oksigenacijos pokyčius, BOLD signalą. Jis gerai parodo, kur vyksta veikla, bet yra lėtas. EEG yra greita, bet mažiau tiksliai parodo vietą.

2Atmintis: saugyklos ir sistemos

Daugialypės atminties modelis (Atkinson ir Shiffrin, 1968) turi tris saugyklas:

1. Jutiminis registras trumpam išlaiko neapdorotą įvestį. Regimoji (ikoninė) atmintis trunka trumpiau nei sekundę, kaip parodė Sperlingas trumpai rodydamas raidžių lenteles.
2. Trumpalaikė atmintis (TA) be kartojimo išlaiko kelis elementus maždaug 18–30 sekundžių. Milleris įvertino jos talpą 7 ± 2 elementais; elementų grupavimas į blokus padeda.
3. Ilgalaikė atmintis (IA) turi beveik neribotą talpą. Kartojimas perkelia informaciją iš TA į IA.

Baddeley ir Hitchas (1974) vienintelę TA pakeitė darbine atmintimi – sistema, kuri išlaiko informaciją ir su ja dirba:

• Centrinis vykdytojas nukreipia dėmesį ir valdo kitas dalis.
• Fonologinė kilpa išlaiko garsus ir žodžius. Žodžio kartojimas garsiai (artikuliacinis slopinimas) ją užblokuoja.
• Vizuoerdvinis užrašų blokas išlaiko vaizdus ir vietas.
• Epizodinis buferis, pridėtas 2000 m., susieja darbinę atmintį su IA ir sujungia informaciją į epizodus.

Ilgalaikė atmintis turi kelias rūšis. Aiškioji (deklaratyvioji) atmintis yra sąmoninga: epizodinė atmintis asmeniniams įvykiams ir semantinė atmintis faktams. Neaiškioji atmintis veikia be sąmoningumo: procedūrinė atmintis tokiems įgūdžiams kaip važiavimas dviračiu, ir pradmenų efektas.

Atmintis yra rekonstrukcinė. Bartlettas parodė, kad žmonės keičia istorijas, kad jos atitiktų jų lūkesčius. Loftus ir Palmeris (1974) nustatė, kad paklausus, kaip greitai automobiliai „sudaužė“ vienas kitą, greičio įverčiai buvo didesni nei žodžiu „pataikė“.

Pamirštame dėl interferencijos ir atkūrimo nesėkmės. Proaktyvios interferencijos atveju senas mokymasis trukdo naujam; retroaktyvios interferencijos atveju naujas mokymasis trukdo senoms atsiminimams.

3Dėmesys, suvokimas ir mąstymas

Dėmesys. Selektyvusis dėmesys reiškia sutelkti dėmesį į vieną įvestį ir ignoruoti kitas, kaip triukšmingame vakarėlyje. Cherry dichotinio klausymo tyrimuose žmonės kartojo į vieną ausį paleistą pranešimą ir beveik nepastebėjo kitos ausies, išskyrus fizinius pokyčius, pavyzdžiui, balso pasikeitimą iš vyriško į moterišką.

Broadbentas pasiūlė ankstyvąjį filtrą, blokuojantį nesekamą įvestį; Treisman pasiūlė, kad jis tik susilpninamas, o tai paaiškina, kodėl žmonės vis tiek girdi savo vardą. Stroopo efektas rodo, kad skaitymas yra automatinis: pavadinti mėlynai atspausdinto žodžio „RAUDONA“ rašalo spalvą yra lėta.

Žmonės taip pat nepastebi dalykų, esančių visiems matomoje vietoje. Neatidumo aklumo atveju netikėtas objektas nepastebimas; pokyčių aklumo atveju nepastebimas pokytis tarp dviejų vaizdų.

Suvokimas. Apdorojimas „iš apačios į viršų“ sukuria percepciją iš jutiminės įvesties; apdorojimas „iš viršaus į apačią“ naudoja žinias ir lūkesčius. Geštalto principai aprašo, kaip grupuojame elementus, pavyzdžiui, pagal artumą (arti vienas kito) arba panašumą.

Mąstymas. Tversky ir Kahnemanas aprašė euristikas – psichinius trumpinius, vedančius į šališkumą:

• Prieinamumas: įvertinimas, kiek kas nors tikėtina, pagal tai, kaip lengvai į galvą ateina pavyzdžiai.
• Reprezentatyvumas: vertinimas pagal tai, kaip tipiškai kas nors atrodo, o tai sukelia tokias klaidas kaip Lindos uždavinys.
• Inkaravimas: įverčiai lieka arti pirmojo skaičiaus, net ir nesvarbaus.
• Patvirtinimo šališkumas: informacijos, patvirtinančios tai, kuo jau tikite, paieška.
• Funkcinis fiksuotumas (Dunckerio žvakės uždavinys): objekto matymas tik įprastu naudojimu.

Kalba. Fonema yra mažiausias garso vienetas; morfema – mažiausias prasmės vienetas. Broca srities pažeidimas daugiausia veikia kalbos gamybą; Wernicke srities pažeidimas daugiausia veikia supratimą.

4Kaip atsakyti į kognityvinės psichologijos klausimą

Daugelyje klausimų aprašoma užduotis, rezultatas ar pacientas. Spręskite taip:

1. Įvardykite procesą: suvokimas, dėmesys, atmintis, kalba ar mąstymas.
2. Pasirinkite tinkamą modelį, pavyzdžiui, daugialypės atminties modelį ar darbinę atmintį.
3. Raskite susijusią modelio dalį ar efektą, pavyzdžiui, fonologinę kilpą ar naujumo efektą.
4. Susiekite su klasikiniu tyrimu, kuris tai parodė.
5. Atmeskite panašų variantą: proaktyvi ar retroaktyvi, epizodinė ar semantinė, prieinamumo ar reprezentatyvumo.

5Išspręstas pavyzdys

Išnagrinėkite tyrimą. Pabandykite nuspėti kitą žingsnį prieš jį atidarydami.

6Dažnos klaidos

• Proaktyvios ir retroaktyvios interferencijos sukeitimas. Proaktyvi: senas trukdo naujam. Retroaktyvi: naujas trukdo senam.
• Darbinės atminties laikymas viena saugykla. Ji turi kelias dalis ir aktyviai apdoroja informaciją.
• Epizodinės atminties (patirti įvykiai) ir semantinės atminties (faktai) painiojimas.
• Prieinamumo ir reprezentatyvumo euristikų sukeitimas.
• Broca srities (kalbos gamyba) ir Wernicke srities (kalbos supratimas) painiojimas.
• Neatidumo aklumo (netikėtas objektas nepastebimas) ir pokyčių aklumo (nepastebimas pokytis) painiojimas.

7Kaip atrodo egzamino uždaviniai

• Lengvas (pagrindinės sąvokos ir faktai): apibrėžimai ir klasikiniai atradimai. Millerio 7 ± 2, ilgalaikės atminties rūšys, ką reiškia selektyvusis dėmesys ar patvirtinimo šališkumas.
• Vidutinis (sąvokų taikymas): trumpas kasdienis pavyzdys ar užduotis. Įvardijate efektą, euristiką ar darbinės atminties komponentą.
• Sunkus (atvejai ir analizė): klasikinis eksperimentas ar pacientas. Paaiškinate, ką rodo atradimas, pavyzdžiui, Sperlingo dalinis atkūrimas, Lindos uždavinys ar amnezijos disociacijos.

Sunkiems klausimams paklauskite, kurį modelį rezultatas palaiko ar kvestionuoja ir kokį alternatyvų paaiškinimą jis atmeta.