Raidos psichologija: praktiniai klausimai su paaiškinimais

1Ką tiria raidos psichologija

Raidos psichologija tiria, kaip žmonės keičiasi nuo prasidėjimo iki senatvės. Ji nagrinėja tris sritis: fizinę raidą, pažintinę raidą (mąstymą) bei socialinę ir emocinę raidą.

Kai kurie dideli klausimai kartojasi kiekvienoje temoje:

• Prigimtis ar aplinka: kiek lemia genai ir kiek patirtis. Šiandien dauguma tyrėjų nagrinėja, kaip šie du veiksniai sąveikauja.
• Tolydumas ar etapai: ar kaita vyksta palaipsniui, ar atskirais etapais su naujais mąstymo būdais?
• Kritiniai ar jautrieji laikotarpiai: kritinis laikotarpis yra nustatytas laiko langas, per kurį patirtis turi įvykti; jautrusis laikotarpis yra metas, kai jos poveikis stipriausias.

Svarbūs du tyrimo planai. Skerspjūvio tyrimas vienu metu lygina skirtingas amžiaus grupes. Jis greitas, bet skirtumai gali būti kohortos efektai, atsiradę dėl to, kad žmonės augo skirtingu laiku. Išilginis tyrimas kelerius metus stebi tuos pačius žmones. Jis parodo tikrą kaitą, bet trunka ilgai ir dalyviai iškrenta.

2Pažintinė raida: Piaget ir Vygotskis

Piaget vaikus laikė aktyviais besimokančiaisiais, kurie kuria schemas – pasaulio supratimo protinius karkasus.

• Asimiliacija: naujos informacijos įtraukimas į esamą schemą, pavyzdžiui, karvės pavadinimas „šuniuku“.
• Akomodacija: schemos keitimas, kai ji netinka, pavyzdžiui, supratimas, kad karvės ir šunys yra skirtingi.
• Ekvilibracija: siekis atkurti pusiausvyrą tarp schemų ir patirties.

Piaget aprašė keturis etapus nekeičiama tvarka:

1. Jutiminis variklinis (0–2 metai): mokymasis per pojūčius ir veiksmus. Objekto pastovumas – žinojimas, kad paslėpti daiktai vis dar egzistuoja – formuojasi maždaug nuo 8 mėnesių.
2. Priešoperacinis (2–7): auga kalba ir vaizduotės žaidimai, bet mąstymas yra egocentriškas (vaikams sunku suprasti kito žmogaus požiūrį, kaip trijų kalnų užduotyje), o tvermės užduočių vaikai neįveikia.
3. Konkrečių operacijų (7–11): loginis mąstymas apie realius daiktus. Vaikai supranta tvermę, grįžtamumą ir seriaciją (rikiavimą pagal dydį).
4. Formaliųjų operacijų (11+): abstraktus ir hipotetinis mąstymas.

Vėlesni tyrimai rodo, kad Piaget nedaug tikėjosi iš mažų vaikų. Su paprastesnėmis ar natūralesnėmis užduotimis, pavyzdžiui, „išdykusio meškiuko“ tvermės versija, daugiau mažų vaikų užduotį įveikia.

Vygotskis pabrėžė socialinį mokymąsi. Artimiausios raidos zona yra tarpas tarp to, ką vaikas gali padaryti vienas, ir to, ką gali su pagalba. Suaugusieji mokymąsi remia pastoliais (angl. scaffolding): teikia pagalbą ir ją mažina vaikui tobulėjant.

Proto teorija – tai supratimas, kad kiti turi savų įsitikinimų. Sally ir Anne klaidingo įsitikinimo užduotį dauguma vaikų įveikia maždaug nuo 4 metų.

3Socialinė ir emocinė raida

Prieraišumas – tai artimas emocinis ryšys tarp kūdikio ir globėjo. Bowlby teigė, kad jis yra įgimtas, kad kūdikiai turi vieną pagrindinį prieraišumo asmenį (monotropija) ir kad ankstyvi ryšiai sudaro vidinį darbo modelį vėlesniems santykiams.

Harlow beždžionėlės teikė pirmenybę minkštai medžiaginei „motinai“ už vielinę, kuri duodavo pieno: kontaktinis paguodimas buvo svarbesnis už maistą. Schafferis ir Emerson nustatė, kad kūdikiai stipriausiai prisiriša prie jautrių, į poreikius reaguojančių globėjų, kurie nebūtinai yra maitinantys, ir kad daugelis suformuoja kelis prieraišumus.

Ainsworth Keistoji situacija stebi 1 metų kūdikį jam atsiskiriant nuo globėjo ir vėl susitinkant:

• Saugus: išsiskyrus nusimena, susitikus ieško paguodos ir greitai nurimsta. Tai dažniausias tipas.
• Nesaugus vengiantis: rodo mažai sunkumo, o susitikus ignoruoja globėją arba nuo jo nusisuka.
• Nesaugus priešinkis (ambivalentiškas): labai susirūpinęs, susitikus ir ieško kontakto, ir jam priešinasi.
• Dezorganizuotas (vėliau pridėjo Main ir Solomon): sutrikęs arba prieštaringas elgesys.

Auklėjimo stiliai (Baumrind, išplėtė Maccoby ir Martin) derina šilumą ir reikalavimus: autoritetingas (šiltas ir tvirtas), autoritarinis (griežtas, mažai šilumos), nuolaidus (šiltas, mažai taisyklių) ir atstumiantis (nei vieno, nei kito).

Erikson aprašė aštuonias psichosocialines krizes per visą gyvenimą, pavyzdžiui, pasitikėjimas prieš nepasitikėjimą kūdikystėje, tapatybė prieš vaidmenų painiavą paauglystėje, artumas prieš izoliaciją jaunystėje ir vientisumas prieš nevilties jausmą senatvėje.

Kohlberg moralinį mąstymą aprašė trimis lygiais: prekonvenciniu (vengti bausmės, gauti atlygį), konvenciniu (būti geru žmogumi, laikytis įstatymų) ir postkonvenciniu (visuotiniai principai). Gilligan jį kritikavo už rūpesčio etikos nepaisymą.

4Kaip atsakyti į raidos klausimą

Dauguma klausimų aprašo tam tikro amžiaus vaiką ar žmogų, kuris kažką daro. Atlikite šiuos veiksmus:

1. Pažymėkite amžių ir elgesį.
2. Nuspręskite dėl srities: pažintinė, socialinė ir emocinė, kalbos ar fizinė.
3. Pasirinkite tinkamą teoriją: Piaget, Vygotskis, Bowlby ir Ainsworth, Erikson, Kohlberg.
4. Įvardykite sąvoką ar etapą ir patikrinkite, ar amžius jam tinka.
5. Pagalvokite apie kritiką ar vėlesnį tyrimą, kuris teoriją patikslina.

5Išspręstas pavyzdys

Sekite samprotavimą. Pabandykite pasakyti kitą žingsnį, prieš jį atidarydami.

6Dažnos klaidos

• Painiojama asimiliacija (įtraukimas į schemą) ir akomodacija (schemos keitimas).
• Painiojami Piaget pažintiniai etapai ir Erikson psichosocialiniai etapai.
• Painiojamas vengiantis ir priešinkis prieraišumas.
• Kiekvienas jautrusis laikotarpis vadinamas kritiniu. Kritinis laikotarpis yra griežtas langas; jautrusis laikotarpis – didžiausio poveikio metas.
• Amžiaus grupių skirtumai skerspjūvio tyrime aiškinami kaip senėjimo poveikis, pamirštant kohortos efektus.
• „Geras vyras taip pasielgtų“ priskiriama postkonvenciniam lygiui. Noras būti matomam kaip geras žmogus yra konvencinis mąstymas.

7Kaip atrodo egzamino uždaviniai

• Lengvi (pagrindinės sąvokos ir faktai): etapai, vardai ir apibrėžimai. Pirmasis Piaget etapas, kas sukūrė prieraišumo teoriją, kada atsiranda pirmieji žodžiai (maždaug 12 mėnesių).
• Vidutiniai (sąvokų taikymas): vaiko elgesys, kurį reikia klasifikuoti. Įvardijate etapą, prieraišumo tipą, auklėjimo stilių ar tapatybės statusą.
• Sunkūs (atvejai ir analizė): klasikiniai tyrimai ir jų reikšmė. Aiškinate tokius rezultatus kaip Rumunijos našlaičių tyrimai, Schaie išilginiai duomenys ar įvaikinimo tyrimai ir vertinate, ką jie rodo apie teoriją.

Sunkiuose klausimuose tikrinkite ir planą, ir rezultatą. Paklauskite savęs, ar išvada galėjo atsirasti dėl kohortos efekto, klaidinančios užduoties ar kartu veikiančių genų ir aplinkos.