Socialinė psichologija: praktiniai klausimai su paaiškinimais

1Ką tiria socialinė psichologija

Socialinė psichologija tiria, kaip kiti žmonės veikia mūsų mintis, jausmus ir elgesį, nesvarbu, ar jie tikrai yra šalia, įsivaizduojami, ar tik numanomi.

Svarbiausia jos pamoka yra situacijos galia: paprasti žmonės stiprioje socialinėje aplinkoje gali elgtis stebinančiai. Sritį sudaro keturios plačios dalys:

• Socialinė įtaka: konformizmas, paklusnumas, įtikinėjimas ir grupės efektai.
• Socialinis pažinimas: kaip aiškiname elgesį (atribucija), formuojame įspūdžius ir išlaikome savo nuostatų nuoseklumą.
• Išankstinis nusistatymas ir tarpgrupiniai santykiai: stereotipai, diskriminacija ir konfliktai tarp grupių.
• Santykiai ir pagalba: trauka, meilė, agresija ir pagalba nepažįstamiems.

Daugelis klasikinių tyrimų naudojo apgaulę ir pagalbininkus (angl. confederates), aktorius, apsimetančius dalyviais. Tai kelia etinių klausimų, kurie taip pat pasitaiko egzaminuose.

2Socialinė įtaka

Konformizmas: Asch linijų vertinimo tyrime dalyviai maždaug trečdalyje kritinių bandymų pritarė akivaizdžiai neteisingam grupės atsakymui, o apie 75 % bent kartą prisitaikė. Konformizmas smarkiai sumažėjo, kai kitas žmogus nesutiko arba kai atsakymai buvo rašomi privačiai.

Prisitaikyti yra dvi priežastys:

• Normatyvinė įtaka: noras būti priimtam ir išvengti atstūmimo. Ji dažnai lemia nuolaidumą: viešai sutikti, bet privačiai nesutikti.
• Informacinė įtaka: tikėjimas, kad kiti teisūs, ypač kai situacija neaiški (Sherif autokinetinis tyrimas). Ji lemia internalizaciją: tikrą nuomonės pasikeitimą.

Paklusnumas: Milgram tyrime apie 65 % dalyvių, tyrėjui įsakius, davė tai, ką jie manė esant didžiausiu 450 V smūgiu. Paklusnumas sumažėjo, kai tyrėjo nebuvo arba auka buvo arti.

Pašaliniai stebėtojai: Latané ir Darley nustatė, kad žmonės mažiau linkę padėti, kai šalia yra kitų, – tai pašalinių stebėtojų efektas. Viena priežastis yra atsakomybės išsklaidymas; kita – pliuralistinis nežinojimas, kai visi kitų ramybę laiko ženklu, kad nieko neįvyko.

Grupės: kitų buvimas pagerina atliekant lengvas ar gerai išmoktas užduotis ir pablogina atliekant sunkias (socialinis palengvinimas; Triplett, Zajonc). Žmonės deda mažiau pastangų, kai jų indėlio negalima atskirti (socialinis tinginiavimas). Grupės diskusija gali padaryti nuomones kraštutinesnes (grupės poliarizacija).

Įtikinėjimas: išplėtimo tikimybės modelis turi centrinį kelią (kruopštus argumentų apmąstymas, ilgalaikis pokytis) ir periferinį kelią (užuominos, pavyzdžiui, patrauklumas, trumpalaikis pokytis).

Įtikinėjimo būdai apima koją į duris (pirmiausia mažas prašymas, paskui didesnis) ir duris į veidą (pirmiausia didelis prašymas, paskui mažesnis).

3Socialinis pažinimas, nuostatos ir išankstinis nusistatymas

Atribucija yra tai, kaip aiškiname elgesį. Vidinė (dispozicinė) atribucija kaltina asmenį; išorinė (situacinė) – aplinkybes.

• Pagrindinė atribucijos klaida: pervertinti asmenybę ir nuvertinti situaciją aiškinant kitų žmonių elgesį.
• Veikėjo ir stebėtojo šališkumas: savo elgesį aiškiname situacija, o kitų – jų asmenybe.
• Savęs išaukštinimo šališkumas: sėkmę priskiriame sau, o nesėkmę – situacijai.

Kelley kovariacijos modelis naudoja tris informacijos rūšis. Sutarimas: ar kiti elgiasi taip pat? Išskirtinumas: ar asmuo taip elgiasi tik šioje situacijoje? Nuoseklumas: ar jis čia visada taip elgiasi? Mažas sutarimas, mažas išskirtinumas ir didelis nuoseklumas rodo vidinę priežastį.

Kognityvinis disonansas (Festinger) yra diskomfortas, kylantis laikant prieštaringas mintis ar veikiant prieš nuostatą. Dalyviai, kuriems sumokėta 1 USD už tai, kad nuobodžią užduotį pavadintų įdomia, vėliau ją vertino kaip malonesnę nei gavusieji 20 USD: gavę mažai atlygio, jie pakeitė nuostatą, kad pateisintų melą.

Išankstinis nusistatymas yra neigiama nuostata grupės atžvilgiu, stereotipas – įsitikinimas apie jos narius, o diskriminacija – elgesys.

Socialinės tapatybės teorija (Tajfel ir Turner) teigia, kad savigarbą keliame teikdami pirmenybę savo grupei. Realistinio konflikto teorija (Sherif Plėšikų urvo tyrimas) teigia, kad kova dėl išteklių sukelia priešiškumą.

Allport kontakto hipotezė: kontaktas geriausiai mažina išankstinį nusistatymą, kai grupės turi vienodą statusą, bendrus tikslus, bendradarbiauja ir gauna valdžios palaikymą.

4Kaip atsakyti į socialinės psichologijos klausimą

Dauguma klausimų aprašo situaciją ar tyrimą. Atlikite šiuos veiksmus:

1. Nuspręskite dėl srities: įtaka, atribucija ir nuostatos, tarpgrupiniai santykiai arba santykiai ir pagalba.
2. Įvardykite sąvoką, tinkančią elgesiui.
3. Susiekite ją su klasikiniu tyrimu ir jo pagrindiniu kintamuoju, pavyzdžiui, vienbalsiškumu Asch tyrime ar artumu Milgram tyrime.
4. Patikrinkite panašią sąvoką ir ją atmeskite.
5. Tyrimams pagalvokite apie metodą ir etiką: apgaulę, žalą ir situacijos tikroviškumą.

5Išspręstas pavyzdys

Išnagrinėkite atvejį pagal Kelley modelį. Pabandykite pasakyti kitą žingsnį, prieš jį atidarydami.

6Dažnos klaidos

• Painiojama normatyvinė įtaka (būti mėgstamam) ir informacinė įtaka (būti teisiam).
• Painiojama pagrindinė atribucijos klaida, veikėjo ir stebėtojo šališkumas bei savęs išaukštinimo šališkumas.
• Manoma, kad kiti visada pagerina rezultatus. Socialinis palengvinimas padeda atliekant lengvas užduotis ir kenkia atliekant sunkias.
• Disonanso rezultatas suprantamas atvirkščiai: mažesnis atlygis sukėlė didesnį nuostatos pokytį.
• Išankstinis nusistatymas, stereotipai ir diskriminacija laikomi tuo pačiu: nuostata, įsitikinimas ir elgesys.
• Painiojama koja į duris (pirmiausia mažas prašymas) ir durys į veidą (pirmiausia didelis prašymas).

7Kaip atrodo egzamino uždaviniai

• Lengvi (pagrindinės sąvokos ir faktai): apibrėžimai ir klasikiniai rezultatai. Kas yra pašalinių stebėtojų efektas, 65 % Milgram tyrime, kas yra stereotipas.
• Vidutiniai (sąvokų taikymas): kasdienė situacija, kurią reikia įvardyti. Atpažįstate įtikinėjimo būdą, atribucijos šališkumą ar konformizmo rūšį.
• Sunkūs (atvejai ir analizė): tyrimų variantai ir jų prasmė. Paaiškinate, kodėl konformizmas sumažėjo esant privatiems atsakymams, ką parodė Burger pakartojimas ar kodėl Stanfordo kalėjimo eksperimentas vertinamas atsargiai.

Sunkiems klausimams paklauskite, kurį kintamąjį tyrėjai pakeitė ir ką tas pokytis rodo apie elgesio priežastį.