Klinikinė psichologija: praktiniai klausimai su paaiškinimais

1Ką veikia klinikinė psichologija

Klinikinė psichologija tiria, vertina ir gydo psichologinį distresą ir psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, nerimą, depresiją ir psichozę.

Pirmas klausimas – kas laikoma nenormalu. Kiekvienas iš keturių klasikinių apibrėžimų turi silpnąją vietą:

• Statistinis retumas: elgesys, kuris pasitaiko retai. Tačiau kai kurios retos savybės, pavyzdžiui, labai aukštas IQ, nėra problema.
• Nukrypimas nuo socialinių normų: elgesys, pažeidžiantis visuomenės taisykles. Tačiau normos skiriasi tarp kultūrų ir laikui bėgant keičiasi.
• Nepakankamas funkcionavimas: nesugebėjimas tvarkytis su kasdieniu gyvenimu.
• Nukrypimas nuo idealios psichikos sveikatos: tokių savybių kaip savęs priėmimas ir asmeninis augimas trūkumas.

Sutrikimai klasifikuojami DSM-5 (Amerikos psichiatrų asociacija) ir TLK-11 (Pasaulio sveikatos organizacija). Diagnozė yra patikima, jei skirtingi klinicistai su ja sutinka, ir validi, jei apibūdina tikrą, atskirą būklę.

Paplitimas yra gyventojų dalis, turinti sutrikimą tam tikru metu. Naujų atvejų dažnis yra naujų atvejų skaičius per laikotarpį.

Dauguma klinicistų taiko diatezės ir streso arba biopsichosocialinį požiūrį: pažeidžiamumas (genai, ankstyva patirtis) kartu su stresu sukelia sutrikimą.

2Pagrindinės sutrikimų grupės

Nerimo sutrikimams būdinga pernelyg didelė baimė ir vengimas:

• Specifinė fobija: intensyvi baimė vieno objekto ar situacijos, pavyzdžiui, voragyvių ar aukščio.
• Socialinio nerimo sutrikimas: baimė, kad kiti vertins ar sugėdins.
• Panikos sutrikimas: pasikartojantys netikėti panikos priepuoliai ir rūpestis dėl kito.
• Agorafobija: baimė situacijų, kuriose gali būti sunku pabėgti ar sulaukti pagalbos, pavyzdžiui, autobusų, parduotuvių, eilių ar atvirų erdvių.
• Generalizuotas nerimo sutrikimas: nuolatinis, sunkiai suvaldomas nerimas dėl daugelio dalykų.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) pasireiškia obsesijomis (nepageidaujamomis, įkyriomis mintimis) ir kompulsijomis (pasikartojančiais veiksmais, mažinančiais nerimą). PTSS pasireiškia po traumuojančio įvykio ir trunka ilgiau nei mėnesį; būdinga pakartotinis išgyvenimas, vengimas, neigiama nuotaika ir padidėjęs budrumas.

Depresija: didysis depresinis epizodas – tai bloga nuotaika arba susidomėjimo praradimas (anhedonija) mažiausiai 2 savaites. Bipolinio sutrikimo atveju pasitaiko manijos epizodų, trunkančių mažiausiai savaitę; hipomanija yra lengvesnė, trunka mažiausiai 4 dienas ir nesukelia ryškaus funkcionavimo sutrikimo ar psichozės.

Šizofrenija trunka mažiausiai 6 mėnesius. Pozityvieji simptomai yra pridėtinė patirtis: haliucinacijos (suvokimas be dirgiklio, pavyzdžiui, balsų girdėjimas) ir kliedesiai (nepajudinami klaidingi įsitikinimai). Negatyvieji simptomai yra praradimai, pavyzdžiui, avolicija (motyvacijos stoka), alogija (menka kalba) ir suplokštėjęs afektas.

Kitos grupės apima valgymo sutrikimus, asmenybės sutrikimus, pavyzdžiui, ribinį asmenybės sutrikimą, ir neurovystymosi sutrikimus, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą ir ADHD.

3Paaiškinimai ir gydymas

Kiekvienas požiūris sutrikimus aiškina skirtingai, o gydymas išplaukia iš to paaiškinimo:

• Elgesio: sutrikimai išmokstami. Mowrerio dviejų veiksnių modelis teigia, kad fobija įgyjama klasikiniu sąlygojimu (kaip Mažojo Alberto atveju) ir išlaikoma, nes vengimas mažina baimę. Gydymas: ekspozicijos terapija, sisteminė desensibilizacija, o OKS – ekspozicija ir reakcijos prevencija.
• Kognityvinis: nepagelbėjančios mintys sukelia distresą. Becko kognityvinė triada depresijoje yra neigiamas požiūris į save, pasaulį ir ateitį. Ellis ABC modelis: Aktyvuojantis įvykis per Įsitikinimus (Beliefs) sukelia emocines Pasekmes (Consequences). Gydymas: kognityvinė elgesio terapija (KET).
• Humanistinis: Rogerso į asmenį orientuota terapija siūlo empatiją, nuoširdumą ir besąlygišką teigiamą požiūrį.
• Psichodinaminis: nesąmoningi konfliktai ir gynybos mechanizmai, pavyzdžiui, perkėlimas (pykčio išlieta ant saugesnio taikinio) ir represija.
• Biologinis: genai, smegenų chemija ir struktūra. SSRI blokuoja serotonino grįžtamąjį įsisavinimą; antipsichotikai blokuoja dopamino D2 receptorius; ličio preparatai gydo bipolinį sutrikimą; benzodiazepinai stiprina GABA poveikį.

Naujesnės terapijos apima dialektinę elgesio terapiją (DET), iš pradžių sukurtą ribiniam asmenybės sutrikimui, ir dėmesingumu pagrįstą kognityvinę terapiją (MBCT), padedančią išvengti atkryčio sergant pasikartojančia depresija.

4Kaip spręsti klinikinį atvejį

Atvejo klausimuose aprašomas žmogus ir prašoma diagnozės, paaiškinimo arba gydymo. Dirbkite tokia tvarka:

1. Išvardykite simptomus ir ko žmogus bijo ar vengia.
2. Atkreipkite dėmesį į trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui, nes daugelis diagnozių priklauso nuo laiko ribų.
3. Priskirkite požymių visumą sutrikimui ir atmeskite artimiausią panašų.
4. Paklauskite, kas problemą palaiko, pavyzdžiui, vengimas, saugumo elgesys ar neigiamos mintys.
5. Pasirinkite gydymą, nukreiptą į tą palaikantį veiksnį.

5Išspręstas pavyzdys

Nagrinėkite atvejį žingsnis po žingsnio. Pabandykite pasakyti kitą žingsnį prieš jį atidarydami.

6Dažnos klaidos

• Haliucinacijų (klaidingo suvokimo) ir kliedesių (klaidingų įsitikinimų) sukeitimas.
• Manymas, kad šizofrenija reiškia „suskilusią asmenybę“. Tai psichozinis sutrikimas; tai nėra disociacinis tapatybės sutrikimas.
• „Negatyvaus simptomo“ suvokimas kaip „nemalonaus simptomo“. Negatyvus reiškia, kad trūksta kažko normalaus.
• Laiko ribų nepaisymas: depresijos epizodas trunka mažiausiai 2 savaites, PTSS – ilgiau nei mėnesį, šizofrenija – mažiausiai 6 mėnesius.
• Manymas, kad kompulsijos ar vengimas yra nekenksmingas palengvėjimas. Jie trumpam sumažina nerimą, ir tai palaiko sutrikimą.
• Patikimumo (ar klinicistai sutinka?) ir validumo (ar diagnozė prasminga?) painiojimas.

7Kaip atrodo egzamino uždaviniai

• Lengvas (pagrindinės sąvokos ir faktai): apibrėžimai. Kas yra fobija, haliucinacija ar OKS, į ką orientuota KET, ką reiškia paplitimas.
• Vidutinis (sąvokų taikymas): teorijos ar gydymo susiejimas su sutrikimu. Becko triada, dviejų veiksnių modelis, kaip veikia SSRI ar benzodiazepinai, kokia diagnozė tinka trumpam aprašymui.
• Sunkus (atvejai ir analizė): atvejis ar tyrimas, kurį reikia įvertinti. Rinkitės tarp artimų diagnozių pagal trukmę ir požymius, paaiškinkite, kas palaiko problemą, arba vertinkite įrodymus, pavyzdžiui, laukiančiųjų sąrašo kontrolinę grupę.

Sunkiems klausimams pirmiausia patikrinkite trukmę ir tikslią baimę ar simptomą. Tada paklauskite, kas palaiko problemą; paprastai tai nurodo tinkamą gydymą.