1.Lengvas
Teisės viršenybė (rule of law) iš esmės reiškia, kad:
- AVyriausybė bet kada be apribojimų gali pakeisti bet kurį įstatymą
- BVisi, įskaitant vyriausybę, yra pavaldūs teisei
- CĮstatymų turi laikytis tik piliečiai
- DVisus įstatymus kuria teisėjai
2.Lengvas
Habeas corpus raštas:
- ALeidžia vyriausybei kratyti privačius namus
- BReikalauja sulaikytąjį pristatyti į teismą, kad būtų patikrintas sulaikymo teisėtumas
- CLeidžia policijai iki savaitės laikyti įtariamąjį be kaltinimo, kol teismas tikrina įrodymus prieš jį
- DĮpareigoja viešąją instituciją vykdyti įstatyme nustatytą pareigą
3.Lengvas
Kuri institucija parlamentinėje demokratijoje priima įstatymus?
- AVien ministras pirmininkas
- BĮstatymų leidžiamoji valdžia (parlamentas)
- CPolicija
- DAukščiausiasis teismas
4.Vidutinis
Policijos viršininkas atleidžiamas nepranešus jam kaltinimų ir nesuteikus galimybės atsakyti. Byloje Ridge v Baldwin Lordų rūmai nusprendė:
- AAtleidimas galiojo, nes policija neturėjo sutarties
- BAtleidimas galiojo, nes tai buvo administracinis sprendimas
- CSprendimą galėjo peržiūrėti tik parlamentas
- DAtleidimas negaliojo dėl natūralaus teisingumo pažeidimo
5.Vidutinis
Byla Ellen Street Estates v Minister of Health cituojama dėl principo, kad:
- AParlamentas gali apsaugoti įstatymą nuo vėlesnio panaikinimo aiškiai nurodydamas, kad ateityje jo keisti negalima
- BAnkstesni įstatymai visada turi viršenybę prieš vėlesnius
- CParlamentas negali saistyti savo įpėdinių, o vėlesnis įstatymas netiesiogiai panaikina nesuderinamą ankstesnįjį
- DTeismai gali atsisakyti taikyti vėlesnį įstatymą
6.Vidutinis
Factortame bylose, kol JK buvo ES narė, Lordų rūmai:
- ANetaikė parlamento įstatymo dalių, prieštaravusių ES teisei
- BPerdavė klausimą Europos Žmogaus Teisių Teismui
- CPripažino European Communities Act 1972 negaliojančiu
- DNusprendė, kad ES teisė niekada negali riboti parlamento įstatymų
7.Sunkus
Byloje R (Privacy International) v Investigatory Powers Tribunal (2019) Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Tribunolo sprendimus sauganti teismų kompetenciją atmetanti išlyga (ouster clause):
- ABuvo negaliojanti, nes buvo įtvirtinta antriniame teisės akte
- BNeatmetė jo teisės klaidų teisminės kontrolės
- CAtmetė bet kokią jo sprendimų kontrolę
- DBuvo taikoma tik nacionalinio saugumo sprendimams
8.Sunkus
Byloje R (Miller) v Secretary of State for Exiting the EU (2017) JK Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad:
- AVyriausybė galėjo pranešti apie išstojimą naudodamasi prerogatyvos galiomis be parlamento įstatymo
- BReferendumo rezultatas buvo teisiškai privalomas
- CRegionų parlamentai turėjo veto teisę dėl „Brexit“
- DPranešti apie išstojimą iš ES reikėjo parlamento įstatymu
Atsakymai
- 1. B · Visi, įskaitant vyriausybę, yra pavaldūs teisei
- 2. B · Reikalauja sulaikytąjį pristatyti į teismą, kad būtų patikrintas sulaikymo teisėtumas
- 3. B · Įstatymų leidžiamoji valdžia (parlamentas)
- 4. D · Atleidimas negaliojo dėl natūralaus teisingumo pažeidimo
- 5. C · Parlamentas negali saistyti savo įpėdinių, o vėlesnis įstatymas netiesiogiai panaikina nesuderinamą ankstesnįjį
- 6. A · Netaikė parlamento įstatymo dalių, prieštaravusių ES teisei
- 7. B · Neatmetė jo teisės klaidų teisminės kontrolės
- 8. D · Pranešti apie išstojimą iš ES reikėjo parlamento įstatymu
Išsamūs sprendimai žingsnis po žingsnio: praktikuokite šią temą svetainėje examproblems.com.