Šakniai: pusiaukirtai patikrinkite ženklo pokytį, Niutono metodui apskaičiuokite f ir f′, o iteracijų lentelėje palikite šešis ar daugiau skaitmenų.
Lentelės reikšmei: tiesiškai interpoliuokite tarp dviejų gretimų taškų.
Integralui: raskite h = (b − a)/n, išvardykite f kiekviename mazge, pritaikykite svorius (1, 2, …, 2, 1 trapecijų; 1, 4, 2, …, 4, 1 Simpsono, kai n lyginis) ir padauginkite iš h/2 arba h/3.
Diferencialinei lygčiai: žengkite nuo t₀ su yₙ₊₁ = yₙ + h·f(tₙ, yₙ) (Oileris) arba vidurkintu nuolydžiu (Hoinas), po eilutę kiekvienam žingsniui, kol pasieksite prašomą t.
2Uždaviniai
1.Diferencialinės lygtysVidutinis
Išspręskite y″ + 4y′ + 3y = 0, kai y(0) = 4 ir y′(0) = -2. Raskite y(1,5).
y″ + 4y′ + 3y = 0y(0) = 4y′(0) = -2
y(1.5) =
2.Diferencialinės lygtysSunkus
Talpoje yra 500 L vandens, kuriame ištirpinta 10 kg druskos. Sūrymas, kurio litre yra 0,05 kg druskos, įteka 4 L/min greičiu, o gerai išmaišytas tirpalas tokiu pat greičiu išteka. Kiek druskos m bus talpoje po 60 min?
V = 500 Lm0 = 10 kgc = 0,05 kg/Lr = 4 L/min
m = kg
3.IntegralaiVidutinis
Apskaičiuokite I = ∫₀π/3 x·sin x dx (x radianais).
∫₀π/3 x·sin x dx
I =
4.IntegralaiSunkus
Raskite srities, apribotos y = x2 ir y = 4x, plotą A.
y = x2y = 4x
A =
5.IšvestinėsVidutinis
Tegu f(x) = x·sin(2x), x radianais. Raskite f′(1).
f(x) = x·sin(2x)x = 1 rad
f′(1) =
6.IšvestinėsSunkus
Funkcijos f(x) = 2x2 − 2x − 3 liestinė taške x = 2 kerta y ašį taške y = b. Raskite b.
f(x) = 2x2 − 2x − 3x = 2
b =
7.Skaitiniai metodaiVidutinis
Trapecijų formulė naudojama ∫01 x³ dx. Paklaida ne didesnė kaip (b − a)³·M/(12n²), kur M = max|f″| intervale [0, 1]. Raskite mažiausią juostų skaičių n, garantuojantį paklaidą, mažesnę nei 0,0001.
f(x) = x³[a, b] = [0, 1]ε = 0,0001
n =
8.Skaitiniai metodaiSunkus
Oilerio metodu su h = 0,2, kai y′ = −2ty, y(0) = 0,5, įvertinkite y3 ≈ y(0,6).
y′ = −2tyy(0) = 0,5h = 0,2
y3 =
3Tirpalai
1.Diferencialinės lygtys
Atsakymas: y(1.5) = 1,105
Antros eilės tiesinės lygtys: lygčiai y″ + b·y′ + c·y = 0 bandykite y = ert: gaunama charakteristinė lygtis r² + b·r + c = 0. Dvi skirtingos realiosios šaknys r₁ ≠ r₂ duoda y = A·er₁t + B·er₂t (viršslopinamas atvejis); dviguba šaknis r duoda y = (A + Bt)·ert (kritinis slopinimas); kompleksinės šaknys −α ± jω duoda y = e−αt(A cos ωt + B sin ωt) (nepakankamas slopinimas, virpesiai). Pradinės vertės y(0) ir y′(0) nustato A ir B. Užrašius y″ + 2ζωny′ + ωn²y = 0, ωn yra savasis dažnis, o ζ – slopinimo santykis: kai ζ < 1, atsiranda virpesių. Esant pastoviam įėjimui, y″ + by′ + cy = c·K, sprendinys yra nusistovėjusi vertė K plius laisvoji dedamoji.
Charakteristinės šaknys
(r + 1)(r + 3) = 0 → r = −1, −3
Konstantos pagal pradines vertes
A + B = 4, −1A − 3B = -2
A = 5, B = −1
Apskaičiuokite
y(1,5) = 5·e−1,5 + (−1)·e−4,5 = 1,105
Atsakymas
y(1,5) = 1,105
2.Diferencialinės lygtys
Atsakymas: m = 15,72 kg
Pirmos eilės diferencialinės lygtys: lygties dy/dt = k·y sprendinys yra y = y₀·ekt (augimas, kai k > 0, mažėjimas, kai k < 0); pusėjimo trukmė T duoda k = ln 2/T. Niutono aušimo dėsnis dT/dt = −k·(T − Tₐ) duoda T(t) = Tₐ + (T₀ − Tₐ)·e−kt. Tiesinė lygtis y′ + p(x)·y = q(x) sprendžiama su integruojančiuoju daugikliu μ = e∫p dx: (μy)′ = μq, todėl μy = ∫μq dx + C.
Sudarykite lygtį
dm/dt = 4·0,05 − (4/500)·m = 0,2 − 0,008·m
Išspręskite
Integruojantysis daugiklis yra ert/V; sprendinys artėja prie pusiausvyrinės reikšmės c·V.
m(t) = 25 + (−15)·e−t/125
Įstatykite t
m(60) = 25 + (−15)·0,6188 = 15,72 kg
Atsakymas
m = 15,72 kg
3.Integralai
Atsakymas: I = 0,3424
Integravimas dalimis: ∫u·dv = u·v − ∫v·du, išplaukia iš sandaugos diferencijavimo taisyklės. Kaip u rinkitės dauginamąjį, kuris diferencijuojant tampa paprastesnis (x laipsnį ar ln x), o kaip dv – dauginamąjį, kurį galite suintegruoti (eˣ, sin x, cos x arba x, kai u = ln x). Apibrėžtiniam integralui u·v apskaičiuokite abiejose ribose: ∫ₐᵇ u dv = [u·v]ₐᵇ − ∫ₐᵇ v du. Dauginamajam x² reikia dviejų ciklų.
Pasirinkite u ir dv
u = x, du = dx; dv = sin x dx, v = −cos x
Pirmykštė funkcija
∫x sin x dx = −x cos x + ∫cos x dx = −x cos x + sin x
Ribos
(−π/3·cos π/3 + sin π/3) − (0 + 0) = 0,3424
Atsakymas
I = 0,3424
4.Integralai
Atsakymas: A = 10,67
Apibrėžtiniai integralai: ∫ₐᵇ f(x) dx – tai ženklą turintis plotas tarp grafiko ir x ašies nuo a iki b. Raskite pirmykštę funkciją F (F′ = f) ir apskaičiuokite F(b) − F(a). Laipsnio taisyklė: ∫xⁿ dx = xⁿ⁺¹/(n + 1). Plotas tarp dviejų kreivių yra ∫(viršutinė − apatinė) dx.
Susikirtimo taškai
x2 = 4x → x = 0, x = 4
Integruokite viršutinę minus apatinę
A = [2x2 − 0,3333x3]04 = 10,67
Atsakymas
A = 10,67
5.Išvestinės
Atsakymas: f′(1) = 0,077
Diferencijavimas: išvestinė f′(x) – tai grafiko krypties koeficientas taške x. Laipsnio taisyklė: (xⁿ)′ = n·xⁿ⁻¹. Sandaugos taisyklė: (uv)′ = u′v + uv′. Grandinės taisyklė: (f(g(x)))′ = f′(g(x))·g′(x). Kur f′(x) = 0, grafikas turi horizontalią liestinę: maksimumą, minimumą arba balno tašką.
Sandaugos ir grandinės taisyklės
f′(x) = sin(2x) + 2x·cos(2x)
Įstatykite
f′(1) = 0,9093 + 2·(−0,4161) = 0,077
Atsakymas
f′(1) = 0,077
6.Išvestinės
Atsakymas: b = −11
Diferencijavimas: išvestinė f′(x) – tai grafiko krypties koeficientas taške x. Laipsnio taisyklė: (xⁿ)′ = n·xⁿ⁻¹. Sandaugos taisyklė: (uv)′ = u′v + uv′. Grandinės taisyklė: (f(g(x)))′ = f′(g(x))·g′(x). Kur f′(x) = 0, grafikas turi horizontalią liestinę: maksimumą, minimumą arba balno tašką.
Taškas ir krypties koeficientas
f(2) = 1
f′(x) = 4x − 2 → f′(2) = 6
Liestinė, kai x = 0
b = f(x₀) − f′(x₀)·x₀ = 1 − 6·2 = −11
Atsakymas
b = −11
7.Skaitiniai metodai
Atsakymas: n = 71
Skaitinis integravimas: padalykite [a, b] į n juostų, kurių plotis h = (b − a)/n, su mazgais x₀ … xₙ. Trapecijų formulė: T = (h/2)[f₀ + 2f₁ + 2f₂ + … + 2fn−1 + fₙ]. Simpsono formulė (n lyginis): S = (h/3)[f₀ + 4f₁ + 2f₂ + 4f₃ + … + 4fn−1 + fₙ]. Trapecijų paklaida mažėja kaip h² (įvertis (b − a)h²·M/12, kur M = max|f″|), Simpsono – kaip h⁴, todėl su tais pačiais mazgais Simpsono formulė paprastai yra gerokai tikslesnė.