Užduočių lapas tema Baudžiamoji teisė su atsakymais

Vogtų prekių laikymas ar realizavimas (handling, Theft Act 1968 section 22) reikalauja, kad kaltinamasis:

1. AParduotų prekes siekdamas pelno
2. BPats pavogtų prekes
3. CŽinotų ar manytų, kad prekės vogtos
4. DLaikytų prekes ilgiau nei mėnesį

Kuo Nyderlandų baudžiamojoje teisėje „moord“ (Sr 289 straipsnis) skiriasi nuo „doodslag“ (Sr 287 straipsnis)?

1. AMoord gali būti padarytas tik prieš policijos pareigūną
2. BMoord reikalauja ginklo panaudojimo
3. CMoord reikalauja daugiau nei vienos aukos
4. DMoord reikalauja iš anksto apgalvoto sumanymo (voorbedachte raad)

Kuo Anglijos teisėje theft skiriasi nuo robbery?

1. ARobbery nereikalauja turto pagrobimo
2. BRobbery susijęs tik su automobiliais
3. CRobbery yra vagystė, padaryta panaudojant jėgą ar grasinant ją panaudoti
4. DTheft visada sunkesnis už robbery

D nuperka medžiagą, manydamas, kad tai heroinas, ir ketina ją perparduoti. Iš tikrųjų tai nekenksmingi milteliai. Pagal R v Shivpuri D:

1. AKaltas dėl baigto prekybos narkotikais nusikaltimo
2. BNekaltas, nes medžiaga buvo nekenksminga
3. CKaltas dėl pasikėsinimo, nes pagal 1981 m. įstatymą neįmanomumas nėra gynyba
4. DNekaltas, nes pagal 1981 m. įstatymą pasikėsinimas padaryti neįmanomą dalyką nėra nusikaltimas

D prekybos centre sukeičia dviejų prekių kainų etiketes, ketindamas sumokėti mažesnę kainą. Pagal R v Morris pasisavinimas įvyko, kai D:

1. AIšėjo iš parduotuvės nesumokėjęs
2. BSumokėjo prie kasos
3. CĮdėjo prekę į vežimėlį
4. DSukeitė etiketes, prisiimdamas vieną iš savininko teisių

D juokais nusitaiko ginklu į draugą, abiem manant, kad ginklas neiššaus. Ginklas iššauna ir nužudo draugą. Pagal R v Lamb unlawful act manslaughter nebuvo, nes:

1. ANebuvo assault, nes draugas nebijojo jokios jėgos
2. BGinklas priklausė draugui
3. CMirtį sukėlė ginklo gedimas, o ne koks nors D veiksmas
4. DJuokai pagal Anglijos teisę negali būti nusikalstami

Byloje R v Larsonneur (1933) prancūzė buvo nuteista kaip neteisėta užsienietė JK, nors ten ją prieš jos valią atgabeno policija. Byla iliustruoja:

1. APadėties (state of affairs) nusikaltimą, kai atsakomybė atsirado be valingo veiksmo
2. BAplinkybių sukelto spaudimo (duress of circumstances) gynybą, atleidžiančią nuo nevalingo imigracijos nusikaltimo
3. CPiktavališkumo perkėlimą nuo policijos kaltinamajai
4. DPareigos reikalavimą neveikimo atveju

Nyderlandų „Opticien“ sprendime (Hoge Raad, 1923) optikas po darbo valandų pardavė akinius vyrui, kuris buvo sulaužęs savuosius. Teismas pripažino:

1. APsichikos sutrikimą kaip kaltę šalinančią aplinkybę pagal Sr 39 straipsnį
2. BTurto būtinąją gintį pagal Sr 41 straipsnį
3. CTarnybinį įsakymą (ambtelijk bevel) kaip pateisinančią aplinkybę pagal Sr 43 straipsnį
4. DBūtinąjį reikalingumą (noodtoestand) kaip overmacht formą pagal Sr 40 straipsnį