Išmokite Kelių kintamųjų diferencialinis skaičiavimas nuo nulio
Prieš tai: Išvestinės, Integralai
1Dalinės išvestinės
Dviejų kintamųjų funkcija z = f(x, y) yra paviršius virš xy plokštumos. Žemėlapyje ji braižoma lygio kreivėmis, linijomis, kuriose f turi tą pačią reikšmę.
Dalinė išvestinė matuoja nuolydį viena kryptimi. ∂f/∂x (rašoma ir fx) atveju y laikote pastoviu ir diferencijuojate x atžvilgiu pagal įprastas taisykles.
Pavyzdys: f(x, y) = x²y + 3y². Skaičiuodami fx, y laikykite skaičiumi, o skaičiuodami fy – x:
fx = 2xy fy = x² + 6y
Taške (1, 2) gaunama fx = 4 ir fy = 1 + 12 = 13.
Diferencijuojant dar kartą gaunamos antros eilės dalinės išvestinės fxx, fyy ir fxy. Mišriosios išvestinės tvarka nesvarbi: fxy = fyx. Čia fxy = 2x.
Savikontrolė Kam lygu ∂f/∂y, kai f(x, y) = x³y²?
- 2x³y
- 3x²y²
- 6x²y
- x³y²
Atsakymas: 2x³y. Laikykite x pastoviu: x³ yra pastovus daugiklis, o y² duoda 2y, taigi fy = 2x³y. 3x²y² yra ∂f/∂x.
2Gradientas ir išvestinė pagal kryptį
Gradientas sujungia abi dalines išvestines: ∇f = (fx, fy). Jis nukreiptas ta kryptimi, kuria f auga greičiausiai, statmenai lygio kreivei.
Pats didžiausias nuolydis yra ilgis |∇f| = √(fx² + fy²).
Nuolydis bet kuria kita kryptimi v yra išvestinė pagal kryptį. Pirmiausia v paverskite vienetiniu vektoriumi u = v/|v|, tada imkite skaliarinę sandaugą:
Duf = ∇f·u
Kai f = x²y + 3y² taške (1, 2): ∇f = (4, 13). Kryptimi v = (3, 4), u = (0,6; 0,8), taigi Duf = 4·0,6 + 13·0,8 = 12,8.
Savikontrolė Taške ∇f = (3, 4). Koks didžiausias f didėjimo greitis ten?
- 12
- 25
- 5
- 7
Atsakymas: 5. Jis lygus |∇f| = √(3² + 4²) = 5. Sudėjus dedamąsias gaunama 7, o pamiršus kvadratinę šaknį – 25.
3Liečiamoji plokštuma ir sudėtinės funkcijos taisyklė
Šalia taško (a, b) paviršius beveik plokščias. Liečiamoji plokštuma yra
z = f(a, b) + fx(a, b)(x − a) + fy(a, b)(y − b)
Ji duoda tiesinę aproksimaciją f(a + Δx, b + Δy) ≈ f(a, b) + fxΔx + fyΔy.
Pavyzdys: f = x²y + 3y² turi f(1, 2) = 14, taigi šalia (1, 2): f(1,1; 1,9) ≈ 14 + 4·0,1 + 13·(−0,1) = 13,1. Tikslioji reikšmė yra 13,129.
Kai x ir y abu priklauso nuo t, sudėtinės funkcijos taisyklė sudeda du kelius: dz/dt = fx·dx/dt + fy·dy/dt.
4Kritiniai taškai
Maksimume, minimume ar balno taške paviršius plokščias: fx = 0 ir fy = 0. Tokie taškai yra kritiniai taškai.
Antros eilės išvestinių testas naudoja D = fxxfyy − fxy² taške:
- D > 0 ir fxx > 0: lokalusis minimumas.
- D > 0 ir fxx < 0: lokalusis maksimumas.
- D < 0: balno taškas, viena kryptimi aukštyn, kita – žemyn.
- D = 0: testas nieko nenusprendžia.
Išspręstas pavyzdysRaskite ir klasifikuokite f(x, y) = x³ − 3x + y² − 4y kritinius taškus.
1fx = 3x² − 3 = 0 → x = ±1 fy = 2y − 4 = 0 → y = 2
Kritiniai taškai yra (1, 2) ir (−1, 2).
2fxx = 6x, fyy = 2, fxy = 0
3D = 6·2 − 0 = 12 > 0 ir fxx = 6 > 0: lokalusis minimumas, f(1, 2) = 1 − 3 + 4 − 8 = −6.
4D = −6·2 − 0 = −12 < 0: balno taškas.
Atsakymas Lokalusis minimumas taške (1, 2), kur f = −6; balno taškas taške (−1, 2).
5Dvilypiai integralai
Dvilypis integralas ∬R f dA sudeda f reikšmes srityje R; kai f = 1, tai yra R plotas. Skaičiuokite jį kaip du paprastus integralus, pirmiausia vidinį.
Stačiakampyje ribos yra skaičiai: ∫02∫01 (x + 2y) dy dx. Vidinis integralas duoda x + 1, o ∫02 (x + 1) dx = 4.
Bendrojoje srityje vidinės ribos yra ją ribojančios kreivės. Sričiai tarp y = x² ir y = 2x, y kinta nuo x² iki 2x, o x – nuo 0 iki 2.
Plotas = ∫02 (2x − x²) dx = 4 − 8/3 = 4/3
Skrituliams ir išpjovoms naudokite polines koordinates: x² + y² = r² ir dA = r dr dθ. Skritulyje r ≤ 2: ∬(x² + y²) dA = ∫02π∫02 r³ dr dθ = 2π·4 = 8π.
Savikontrolė Kuo tampa dA polinėse koordinatėse?
- dr dθ
- r dr dθ
- r² dr dθ
- θ dr dθ
Atsakymas: r dr dθ. Mažas polinis elementas yra Δr pločio ir r·Δθ ilgio, taigi dA = r dr dθ. Daugiklio r pamiršimas yra dažniausia klaida.
6Dažnos klaidos ir egzamino klausimai
- Diferencijuoti ir „pastovųjį“ kintamąjį dalinėje išvestinėje.
- Naudoti v vietoj vienetinio vektoriaus u išvestinėje pagal kryptį.
- Rašyti D = fxxfyy + fxy² arba tašką su D < 0 laikyti ekstremumu.
- Naudoti skaičius kaip vidines ribas, kai sritį riboja kreivės.
- Pamiršti daugiklį r polinėse koordinatėse.
Lengvi: dalinės išvestinės taške ir integralai stačiakampyje. Vidutiniai: gradientas, išvestinė pagal kryptį, liečiamoji plokštuma ir sudėtinės funkcijos taisyklė. Sunkūs: kritinių taškų klasifikavimas ir integralai kreivinėse srityse, polinėmis koordinatėmis arba su pakeista tvarka.
Mokykitės žingsnis po žingsnio programėlėjeMokykitės žingsnis po žingsnio programėlėje