Išmokite Chemija slaugos stojamiesiems egzaminams nuo nulio
1Atomai, jonai ir izotopai
Atomas turi branduolį iš protonų (+) ir neutronų (be krūvio), apsuptą elektronų (−), kurių masė beveik lygi nuliui.
- Atominis skaičius = protonų skaičius. Jis nustato elementą.
- Masės skaičius = protonai + neutronai.
- Neutralus atomas turi tiek pat elektronų, kiek protonų.
- Izotopai turi tiek pat protonų, bet skirtingą neutronų skaičių (anglis-12, anglis-14).
- Jonai įgijo elektronų (neigiami anijonai, Cl⁻) arba juos prarado (teigiami katijonai, Na⁺).
neutronai = masės skaičius − atominis skaičius
Savikontrolė Atomas turi 17 protonų ir masės skaičių 35. Kiek jis turi neutronų?
- 17
- 18
- 35
- 52
Atsakymas: 18. Neutronai = 35 − 17 = 18. Skaičių sudėjimas (52) arba protonų skaičiaus pakartojimas (17) yra įprastos klaidos.
2Periodinė lentelė ir ryšiai
Elementai išdėstyti pagal atominį skaičių. Grupės (stulpeliai) turi tiek pat valentinių elektronų ir panašių savybių; periodai yra eilutės. 1 grupė = šarminiai metalai, 17 grupė = halogenai, 18 grupė = inertinės dujos (pilni sluoksniai, nereaktyvios).
Metalai yra kairėje: blizgūs, laidūs, jie atiduoda elektronus. Nemetalai yra dešinėje ir elektronus priima arba dalijasi jais. Per periodą atomai mažėja ir tampa elektroneigiamesni; fluoras yra elektroneigiamiausias elementas.
- Joninis ryšys: metalas atiduoda elektronus nemetalui (NaCl). Aukšta lydymosi temperatūra; ištirpęs praleidžia srovę.
- Kovalentinis ryšys: nemetalai dalijasi elektronų poromis (H₂O, CO₂). Nelygus dalijimasis daro jį poliniu.
- Vandeniliniai ryšiai: trauka tarp tokių molekulių kaip vanduo; jie paaiškina aukštą vandens virimo temperatūrą.
Joninės formulės subalansuoja krūvius: Ca²⁺ + 2 Cl⁻ → CaCl₂; 2 Al³⁺ + 3 O²⁻ → Al₂O₃.
Savikontrolė Kuri elementų pora greičiausiai sudarys joninį ryšį?
- Anglis ir deguonis
- Azotas ir vandenilis
- Natris ir chloras
- Vandenilis ir vandenilis
Atsakymas: Natris ir chloras. Reaktyvus metalas (Na) ir nemetalas (Cl) perduoda elektroną. Kitos poros yra nemetalai, kurie dalijasi elektronais kovalentiniuose ryšiuose.
3Medžiagos būsenos ir dujos
Kietieji kūnai turi pastovią formą ir tūrį; skysčiai – pastovų tūrį, bet ne formą; dujos užpildo savo indą. Temperatūra matuoja dalelių vidutinę kinetinę energiją.
Fazių virsmai: lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija, sublimacija (kietas → dujos) ir desublimacija (dujos → kietas). Fazių virsmo metu temperatūra išlieka pastovi.
Dujų dėsniai (temperatūros kelvinais):
Boilio dėsnis: P₁V₁ = P₂V₂ Šarlio dėsnis: V₁/T₁ = V₂/T₂
Savikontrolė Esant pastoviai temperatūrai, dujos suspaudžiamos iki trečdalio tūrio. Kas atsitinka jų slėgiui?
- Ji padvigubėja
- Jis patrigubėja
- Jis sumažėja iki trečdalio
- Jos lieka tokios pačios
Atsakymas: Jis patrigubėja. P × V išlieka pastovus (Boilio dėsnis), todėl trečdalis tūrio reiškia tris kartus didesnį slėgį.
4Tirpalai, rūgštys ir bazės
Tirpalas yra tirpioji medžiaga, ištirpusi tirpiklyje. Vanduo yra polinis ir tirpina jonines bei polines medžiagas; aliejus (nepolinis) su juo nesimaišo: „panašus tirpsta panašiame“.
molinė koncentracija (M) = ištirpusios medžiagos moliai ÷ tirpalo litrai C₁V₁ = C₂V₂
pH skalė eina nuo 0 iki 14: žemiau 7 rūgštinė, 7 neutrali, virš 7 bazinė. Kiekvienas vienetas yra 10 kartų skirtumas, todėl pH 3 turi 100 kartų daugiau H⁺ nei pH 5.
Rūgštis + bazė → druska + vanduo (neutralizacija). Stiprios rūgštys visiškai jonizuojasi (HCl); silpnos – tik iš dalies (acto rūgštis). Buferis priešinasi pH pokyčiui; bikarbonatinis buferis palaiko kraujo pH apie 7,4.
Savikontrolė Praskiedžiate 50 mL 4 M tirpalo iki 200 mL. Kokia nauja koncentracija?
- 0,25 M
- 1 M
- 16 M
- 4 M
Atsakymas: 1 M. C₂ = 4 × 50/200 = 1 M: tūris padidėja keturis kartus, todėl koncentracija sumažėja keturis kartus. 16 M daugina, užuot dalijus.
5Reakcijos ir stechiometrija
Lygtį balansuokite keisdami koeficientus, niekada ne indeksus, kol kiekvieno elemento atomų skaičius abiejose pusėse bus vienodas.
- Sintezė: A + B → AB. Skilimas: AB → A + B.
- Vienkartinis pakeitimas: A + BC → AC + B. Dvigubas pakeitimas: AB + CD → AD + CB.
- Degimas: kuras + O₂ → CO₂ + H₂O. Neutralizacija: rūgštis + bazė → druska + vanduo.
Vienas molis yra 6,02 × 10²³ dalelių. Molinė masė yra atominių masių suma (H₂O = 18 g/mol). Kelias: masė → moliai → molių santykis → moliai → masė.
Oksidacija yra elektronų netekimas, redukcija – gavimas (OIL RIG). Katalizatoriai pagreitina reakcijas jų nesunaudodami; šiluma, koncentracija ir paviršiaus plotas taip pat didina greitį.
Išspręstas pavyzdysKiek gramų vandens susidaro, kai 4 g H₂ sudega su dideliu deguonies kiekiu? (2H₂ + O₂ → 2H₂O; H₂ = 2 g/mol, H₂O = 18 g/mol)
14 g ÷ 2 g/mol = 2 mol H₂.
2H₂ : H₂O = 2 : 2 = 1 : 1, taigi susidaro 2 mol H₂O.
6Kaip atrodo egzamino uždaviniai
- Lengvas (pagrindinės sąvokos ir faktai): subatominės dalelės, periodinės lentelės grupės, ryšių tipai, medžiagos būsenos, pH skalė, reakcijų tipai.
- Vidutinis (sąvokų taikymas): neutronai pagal masės skaičių, joninės formulės, dujų elgsena, molinė koncentracija ir skiedimas, paprastų lygčių balansavimas, molinė masė.
- Sunkus (atvejai ir analizė): degimo lygčių balansavimas, gramai į gramus, ribojantys reagentai, pH ir [H⁺], vidutinė atominė masė, dujų dėsnių skaičiavimai ir buferiai.
Kiekviename žingsnyje rašykite vienetus; jie rodo, ar dauginti, ar dalyti.
Mokykitės žingsnis po žingsnio programėlėjeMokykitės žingsnis po žingsnio programėlėje