Klinikinė farmakokinetika: uždaviniai su sprendimais žingsnis po žingsnio
Nemokami uždaviniai tema Klinikinė farmakokinetika su brėžiniais, užuominomis ir išsamiais sprendimais. Kiekvieną kartą naujos reikšmės, trijų lygių: pusinės eliminacijos laikas, koncentracijos ir pradinės dozės, klirensas, Vd, S ir F, schemos sudarymas ir dozės koregavimas pagal inkstų funkciją.
Išmokite Klinikinė farmakokinetika nuo nulio
Prieš tai: Dozių skaičiavimas, Farmaciniai skaičiavimai
1Kas nutinka dozei
Farmakokinetika aprašo, kaip vaisto koncentracija kraujyje kinta laikui bėgant. Klinikinė farmakokinetika dozėms parinkti naudoja paprastą modelį: kūnas yra viena gerai išmaišyta kamera su pasiskirstymo tūriu (Vd) ir klirensu (CL).
Dauguma vaistų šalinami pagal pirmos eilės kinetiką: kiekvieną valandą pašalinama ta pati vaisto dalis, o ne tas pats kiekis. Todėl koncentracija perpus sumažėja kas pusinės eliminacijos laiką.
Šis modelis naudojamas vaistams su siauru terapiniu intervalu, tokiems kaip aminoglikozidai, vankomicinas, teofilinas, fenitoinas ir digoksinas. Visos šios pamokos vertės yra tipiniai vadovėlių skaičiai praktikai.
2Pusinės eliminacijos laikas ir eliminacijos greičio konstanta
Eliminacijos greičio konstanta k (h⁻¹) ir pusinės eliminacijos laikas t½ susiję:
k = ln 2 / t½ = 0,693 / t½ C = C₀ · e−kt = C₀ · (1/2)t/t½
Grafike su logaritmine koncentracijos ašimi (pusiau logaritminis grafikas) pirmos eilės mažėjimas yra tiesė. Iš dviejų koncentracijų C₁ ir C₂, paimtų Δt skirtumu:
k = ln(C₁/C₂) / Δt
Skiriant reguliarias dozes ar infuziją, koncentracija kyla iki pusiausvyros: po n pusinės eliminacijos laikų ji pasiekia 1 − (1/2)ⁿ jos, po 5 pusinės eliminacijos laikų – apie 97 %.
Savikontrolė Koncentracija krenta nuo 8 mg/L iki 2 mg/L per 6 valandas. Koks pusinės eliminacijos laikas?
- 1,5 h
- 3 h
- 4 h
- 6 h
Atsakymas: 3 h. 8 → 4 → 2 yra du perpus sumažėjimai per 6 h, todėl t½ = 3 h. Pagal formulę: k = ln(8/2)/6 = 0,231 h⁻¹ ir t½ = 0,693/0,231 = 3 h.
3Pradinė ir palaikomoji dozė
Pradinė dozė iškart užpildo pasiskirstymo tūrį iki siekiamos koncentracijos. Palaikomoji dozė pakeičia tai, kas pašalinama, todėl esant pusiausvyrai įtekantis greitis = ištekantis greitis.
LD = Vd × Ctikslinė / (S × F) palaikomasis greitis = CL × Css / (S × F)
- S yra druskos faktorius: veikliojo vaisto dalis druskoje, pavyzdžiui, 0,8 aminofilinui (teofilinui) ir 0,92 fenitoino natrio druskai.
- F yra biologinis prieinamumas: geriamos dozės dalis, patenkanti į kraują, IV dozėms 1.
- Vd dažnai nurodomas kilogramui (L/kg): pirmiausia padauginkite iš svorio.
Dozėms kas τ valandų vidutinė pusiausvyrinė koncentracija yra Css,avg = S·F·dozė/(CL·τ).
Savikontrolė Vd = 0,5 L/kg, svoris 80 kg, siekiama 10 mg/L. Vaistas skiriamas kaip druska, kai S = 0,8 (IV). Kokia pradinė dozė?
- 320 mg
- 400 mg
- 500 mg
- 6,25 mg
Atsakymas: 500 mg. Vd = 0,5 × 80 = 40 L. Reikalingas veikliojo vaisto kiekis: 40 × 10 = 400 mg; padalijus iš S = 0,8 gaunama 500 mg druskos. 320 mg dauginama iš S vietoj dalijimo.
4Maksimalios ir minimalios koncentracijos bei inkstų funkcija
Greitai skiriant IV dozes, koncentracija per dozavimo intervalą τ krinta nuo maksimalios iki minimalios. Norint pasiekti pasirinktas maksimalią ir minimalią koncentracijas:
τ = ln(Cmax/Cmin) / k dozė = Vd × (Cmax − Cmin)
Daugelis vaistų šalinami per inkstus. Kreatinino klirensas įvertinamas pagal Cockcroft–Gault lygtį, CrCl = (140 − amžius) × svoris/(72 × SCr mg/dL), moterims × 0,85.
Vaistui, beveik visiškai šalinamam per inkstus, dozė koreguojama proporcingai klirensui (dozė × CrCl/norma) arba intervalas ilginamas (τ × norma/CrCl). Kai su inkstais išskiriama tik dalis fe, Dettli dozės dalis yra Q = 1 − fe·(1 − CrCl/norma).
5Išspręstas pavyzdys
Sekite kiekvieną žingsnį ir numatykite kitą, prieš jį atidarydami. Visos vertės sugalvotos praktikai.
Išspręstas pavyzdysPaciento gentamicino pusinės eliminacijos laikas yra 3 h. Siekiama maksimalios 8 mg/L ir minimalios 1 mg/L koncentracijos. Laikant, kad skiriamos greitos IV dozės, koks dozavimo intervalas reikalingas?
1k = 0,693 / 3 = 0,231 h⁻¹
2Koncentracija turi kristi nuo 8 iki 1 mg/L, 8 kartus.
τ = ln(8/1) / 0,231 = 2,079 / 0,231 = 9,0 h
38 → 4 → 2 → 1 yra trys perpus sumažėjimai: 3 × 3 h = 9 h. Atsakymas sutampa.
Atsakymas Dozavimo intervalas yra 9 h; praktikoje jis suapvalinamas iki patogios vertės ir koncentracijos tikrinamos.
6Dažnos klaidos ir egzamino klausimai
- Naudoti 1/t½ vietoj 0,693/t½ k skaičiavimui.
- Vietoj natūrinio logaritmo ln naudojamas log₁₀.
- Pamiršti padauginti Vd ar CL „kilogramui“ iš svorio.
- Dauginti iš S ar F vietoj dalinti.
- Skirti visą pradinę dozę, kai pacientas jau turi tam tikrą koncentraciją: reikia tik skirtumo.
Lengvi: k ir t½, koncentracija po tam tikro laiko, pusiausvyra ir paprasta pradinė dozė. Vidutinio sunkumo: palaikomieji greičiai, S ir F, k iš dviejų koncentracijų, Vd ir CL. Sunkūs: intervalas ir dozė pagal maksimalią ir minimalią koncentraciją, koregavimas pagal inkstų funkciją, vidutinės pusiausvyrinės koncentracijos ir infuzijos iki pusiausvyros.
Savikontrolė Infuzija pradedama be pradinės dozės. Pusinės eliminacijos laikas yra 6 h. Kokia pusiausvyros dalis pasiekiama po 12 h?
- 100%
- 25%
- 50%
- 75%
Atsakymas: 75%. 12 h yra du pusinės eliminacijos laikai: 1 − (1/2)² = 0,75, taigi 75 %. 25 % yra dar trūkstama dalis. Pusiausvyra pasiekiama po maždaug 5 pusinės eliminacijos laikų, čia 30 h.
Mokykitės žingsnis po žingsnio programėlėjeMokykitės žingsnis po žingsnio programėlėje